Teneįsižeidžia dėl tokio paburnojimo lenkai. Lietuviai juk kiaurus metus kramto jų obuolius, geria jų pieną, kepa su jų išspausta varške pyragus. Ir draugiškai pavydi, kad pas juos, kaimynus, viskas pigiau.
Importas iš Ispanijos – didžiausias
Ekologiški smulkieji pomidorai, smulkiavaisiai slyviniai pomidorai, smulkiavaisiai spalvoti „Mix“ pomidoriukai, slyviniai pomidorai. Ar atkreipėte dėmesį, kokios šalies ūkiuose jie užauginti?
Ispanijos. Būtent ispanai kiekvieną pavasarį lenkia mūsų šalies pomidorų bei agurkų augintojus. Ir apskritai kiaurus metus neleidžia ištuštėti daržovių lentynoms.
Nieko nepadarysi – Ispaniją saulė lepina daug labiau ir daug ilgiau nei mūsų šalį.
Pasak prekybos tinklo „Maxima“ vaisių grupės vadovo Martyno Pareigio, daržovių bei vaisių importas iš Ispanijos trunka ištisus metus. Tik tiek, kad žiemą bei vasarą smarkiai skiriasi jų kiekis, kartais – net 20 kartų.
Pavyzdžiui, arbūzų vasarą pirmiausia atgabenama būtent iš šios valstybės, ir tik vėliau prasideda jų srautas iš Graikijos, Italijos, Ukrainos, Rusijos.
Neseniai atlikta prekybos tinklų apklausa liudijo, kad Ispanija – viena tų valstybių, iš kurios importuojama daugiausia žemės ūkio produktų: apelsinų, mandarinų, agurkų, pomidorų ir daugybė kitokių vaisių bei daržovių, iš viso – apie 30 rūšių. Juk tai – Pietų valstybė, kurioje žemės ūkis smarkiai išplėtotas, o ir klimatas – įvairus.
Už Ispanijos pagal prekių gausą rikiuojasi kitos valstybės – Italija, Olandija, Lenkija ir įvairios kitos pasaulio šalys.
Patys apžiūri ūkius
Mūsų šalies prekybininkai iš ispanų, kaip ir kitų šalių augintojų, stengiasi nieko nepirkti aklai.
M.Pareigis pats ne kartą lankėsi ispanų ūkiuose, kad savo akimis pamatytų, kas, kur ir kaip auginama.
„Kuo daugiau produktų stengiamės pirkti iš pačių augintojų. Viena, tai suteikia galimybę su jais pačiais tiesiogiai derėtis dėl kainos, antra – atsivežame šviežius produktus. Nes tiksliai susitariame, kuriuos jų ir kada pakrausime.
Ispanijoje yra ir keletas vietinių tarpininkų, kurių atitikmuo – mūsų šalies koopetaryvai, pavyzdžiui, „Bulvių namai“. Tad ir Ispanijoje tie tarpininkai rūpinasi produktų paruošimu pardavimui – surenka juos iš ūkių, supakuoja ir atveža mums“, – paaiškino M.Pareigis.
Pomidorų mįslės
Ispaniški naujo derliaus ilgavaisiai agurkai bei pomidorai prekybos tinkluose atsiranda gerokai anksčiau, nei lietuviški. Šios daržovės būna net pigesnės, nei lietuviškos, kurios prekybos tinkluose atsiranda kovą bei balandį.
Tad kurias gausiau perka lietuviai?
„Pirkėjai daržoves renkasi atsižvelgdami ne tik į kainą, bet ir skonį. Tad tuo metu, kai parduotuvėse jų atsiranda lietuviškų, į ispaniškas žvalgomasi rečiau.
Ispanijoje bei Lietuvoje pomidorai bei agurkai auginami šiltnamiuose kone pagal tas pačias technologijas. Daigai sodinami į ekologišką – kokoso pluoštą. Maisto medžiagos dozuojamos ypač tiksliai. Kiekvienas augalas maitinamas taip, kaip yra apskaičiuota pasitelkus kompiuterines programas.
Bet vis tiek lietuviški pomidorai mūsų pirkėjams – skanesni. Todėl ir priimtinesni.
Tam įtakos turi ne tik auginimo sąlygos, bet ir pomidorų nuskynimo laikas. Lietuvoje augintojai juos skina jau prinokusius. Tuo tarpu Ispanijoje jie nuskinami pusžaliai, ir prinoksta per tą laiką, kol yra atgabenami į Lietuvą“, – kalbėjo M.Pareigis.
Kitas svarbus veiksnys, darantis įtaką pirkėjų pasirinkimui – šviežumas. Pavyzdžiui, iš „Kietaviškių gausos“ šiltnamių, esančių ties Elektrėnais, iki parduotuvių Vilniuje pomidorai arba agurkai atgabenami per valandą. Tuo tarpu iš pietinių Europos valstybių jie gabenami ilgiau.
Kokybė? Neverta abejoti
Lietuvoje auginamų daržovių kokybė yra stebima lyg per didinamąjį stiklą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) bei viešoji įstaiga „Ekoagros“ (ji dalyvauja šiame procese, jei daržovės yra auginamos pagal nacionalinės kokybės produktams keliamus reikalavimus) daržovininkystės ūkius tikrina ypač atidžiai.
Tačiau kas garantuos, kad užsienio valstybėse užauginti vaisiai ar daržovės yra neužteršti chemikalais – kad juose nėra susikaupę augalų apsaugos priemonių likučių?
„Viena garantija – tai pačios Ispanijos už maisto kokybę atsakingos institucijos inspektorių patikra.
Kita – „Maxima“ kokybės kontrolės inspektorių patikra. Jie tam tikru laiku paima mėginius importuotų prekių tyrimams.
Be to, Ispanija juk yra ES šalis. Jos, kaip ir bet kurios kitos ES valstybės žemės ūkio produktų augintojai privalo atlikti savo produktų tyrimus bei pirkėjams pateikti visus būtinus dokumentus, pagrindžiančius, kad kokybė – nepriekaištinga“, – sakė M.Pareigis.
Ispanai šioje vietoje vengia rizikuoti. Jei tik paaiškėtų kokia nors apgavystė, akimirksniu žinia apie tai pasklistų po visas ES valstybes per vadinamąją Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (angl. RASFF). Be to, už taršą gresia ir labai didelės baudos.
Skandalas nesužlugdė ispanų
Ką reiškia kokia nors aptikta tarša, ispanai patyrė savo kailiu. Nors dėl skandalo, kilusio prieš penkerius metus, buvo niekuo dėti.
2011-ųjų gegužę Europoje paniką sukėlęs e.coli skandalas ispanams suėdė nemažai nervų.
Juk pirmiausia dėmė dėl taršos krito ant šios šalies agurkų augintojų.
Suvalgę vegetariškų salotų, į kurias buvo pripjaustyta ispaniškų agurkų, tąkart sunkiai susirgo apie 1400 vokiečių.
„Ir su vokiečiais, ir su ispanais bendravome beveik be sustojimo. Visi buvome panikos įspeisti į kampą. O kas, jei išties agurkai yra užteršti?
Tai buvo pats didžiausias skandalas, kada nors kilęs žemės ūkyje. Agurkų pardavimas krito drastiškai. Juos apskritai buvo uždrausta pirkti iš Ispanijos ūkininkų. Šie ėjo iš proto, nes ūkiai atsidūrė ties žlugimo riba.
Ispanai atlikto daugybę agurkų bei dirvožemio tyrimų – nerado jokios taršos, jokios e.coli bakterijos. Bet jie vis tiek buvo atskirti nuo pasaulio“, – prisiminė M.Pareigis.
Ne taip greitai paaiškėjo, kad iš tikrųjų ispanų užauginti agurkai buvo kokybiški. Sunkiai žmones susargdinusios e.coli užkratas slypėjo pupelių daiguose.
Nors vokiečiai vėliau ir atsiprašė ispanų – nors ir sumokėjo kontribuciją, tai nepadengė ūkininkų patirtų nuostolių.
Pasak M.Pareigio, pasitikėjimas ispanais sugrįžo prasidėjus naujam sezonui – po metų. Tad kai 2012-ųjų pradžioje Ispanijoje užderėjo ilgavaisiai agurkai, žmonės juos jau ramiai pirko.
Nuostolių neįmanoma išvengti
Vis dėlto vaisių ir daržovių importas – verslo šaka, kurioje neįmanoma išvengti nuostolių. Ir ne tik gamta jų pridaro.
„Ne kartą yra buvę, kai į vilkikus augintojai prikrovė blogos kokybės prekių, ir šios gabenamos supuvo.
Neretai pakrautiems vilkikams daužantis duobėtais Lenkijos keliais arbūzai arba melionai tiesiog sudūžta“, – pasakojo M.Pareigis.
Tačiau neretai koją pasitikėjimui vienų kitais pakiša ir žmogiškas veiksnys.
„Jei tiekėjas – geras, jei su juo normaliai sutariama, jis vilkikus pakrauna gerų produktų.
Bet būna ir tokių atvejų, kai tiekėjai, atkakliau pasiderėjus dėl kainos, nusileidžia. Bet prikrauna ne tik gerų, bet ir prastesnės kokybės daržovių ar vaisių.
Pavyzdžiui, jei kraunama dešimt mašinų, iš jų 2-3 būna prastesnės kokybės prekių. Taip pasielgę tiekėjai meldžiasi, kad prekės Lietuvą pasiektų dar geros kokybės. Kartais maldos padeda, o kartais – ne. Tuomet jie turi sumokėti nemenkas baudas“, – kartokai šyptelėjo M.Pareigis.
Be to, yra prekių, kurios perkamos aukciono būdu. Kartais ir jie patys nepataiko nupirkti jų geros kokybės.
„Juokaujame, kad ispanai – tai tie patys „lenkai“, tik nemoka lenkiškai. Ir jei tik gali, apie produktus nepasako teisybės. Jie nuolat įtikinėja, kad „viskas labai gerai“.
Vaisių suvalgo tūkstančius tonų
Kokius tad ispaniškus vaisius mėgsta lietuviai? „Maxima“ duomenimis, šiuo metu vis dar noriai perkami – melionai. Kaulavaisių – abrikosų, nektarinų – sezonas jau artėja prie pabaigos.
„Nektarinus lietuviai labai mėgsta. Vasara būdavo savaičių, kai tik Lietuvos „Maxima“ tinkle parduodavome jų net 80 tonų.
Įspūdingi būna ir mandarinų pardavimai žiemą.
Anksčiau juos importuodavome iš Maroko. Bet kai jame prasidėjo politiniai neramumai, prekybą nutraukėme. Ir pastaruosius porą metų mandarinus gabenome iš ispanų. Būna, kad žiemą, per savaitę trunkančią akciją jų parduodama 600-700 tonų – po 4 vilkikus kasdien“, – sakė M.Pareigis.
Tuo tarpu vynuogės gabenamos iš Italijos, Indijos, Pietų Afrikos, Lotynų Amerikos – Čilės, Argentinos.
„Ispanai taip pat augina vynuogių, bet patys sako, kad jos labiausiai tinka vynui gaminti. Jie neaugina tinkamų transportuoti veislių“, – užsiminė pašnekovas.
