Jau net ir Rusijos valdžios institucijos pripažįsta, kad lazda dėl valstybės kišimosi į šalies ūkį smarkiai perlenkta ir tai kelia milžinišką pavojų.
Federalinė antimonopolinė tarnyba (FAT) apskaičiavo, kad praėjusiais metais valstybės valdomoms ar bent iš dalies kontroliuojamoms kompanijoms ir korporacijoms teko net 70 procentų šalies bendrojo vidaus produkto.
Dar 2005-aisiais šis skaičius atrodė daugiau ar mažiau padorus – 35 proc. Tačiau per dešimtmetį valstybė savo pozicijas sustiprino dvigubai.
Apetitas išaugo valgant
Iš pradžių valstybės rankose atsirado ginklų pramonės įmonės ar stambiausios pramonės, transporto ir statybos kompanijos.
Tačiau pastaruosius trejetą metų šis procesas taip įsibėgėjo, kad valstybė tapo gausybės ir vidutinių, ir visiškai smulkių įmonių akcininke.
Tokios bendrovės – didžiausios konkurencijos vidaus rinkoje priešininkės.
Net ir iš biudžeto maitinama FAT pripažino, kad tokia padėtis kelia grėsmę.
„Vis stiprėjanti valstybės įtaka įteisina monopoliją net tuose sektoriuose, kurių valstybė tiesiogiai dar nekontroliuoja“, – įspėjo tarnyba.
Sąlygos – nevienodos
Rusijoje apstu ir valstybinių bankų, ir naftos kompanijų, ir įvairiausių tyrimų institutų, ir net savivaldos lygio įmonių. Jų pozicijos nuolat tvirtėja.
„Tai neigiamai veikia visą ekonomiką.
Privatus verslas priverstas taupyti, o valstybinės įmonės jaučiasi daug laisviau.
Pavyzdžiui, valstybės kontroliuojami bankai paskolas dalija lengviau nei privatūs.
Pinigai atitenka ir neefektyviai veikiančioms įmonėms, o valstybinėms korporacijoms pelningumo rodikliai – ne patys svarbiausi“, – piktinosi „Alfabank“ vyriausioji ekonomistė Natalija Orlova.
Net ir centrinio banko vadovybė tvirtino, kad šalies finansų sistemai normaliai plėstis trukdo per menka konkurencija ir valstybės monopolizuojama ekonomika.
Savus prižiūrės savi?
Kremlius pastaraisiais metais nuolat kartoja suteiksiantis privačiam verslui kuo daugiau laisvės. Tačiau tokiomis sąlygomis jis vargu ar gali tapti ekonomikos varikliu.
Neseniai Rusijos pramonės ir verslo rūmai atliko savo narių apklausą.
Paaiškėjo, kad verslininkai įsitikinę, jog valstybė žiūri į juos toli gražu ne kaip į lygiaverčius partnerius, o tik kaip į pinigines, iš kurių stengiamasi kaip įmanoma daugiau nusunkti į biudžetą.
Taip tvirtino 48 procentų apklaustųjų.
Net ir FAT vadovas Igoris Artemjevas įspėjo, kad menka valdininkų kompetencija ir korupcija trukdo augti šalies ūkiui, o dėl įvairių lygių žinybų įtakos konkurencija tik mažėja.
FAT vadovas tikino, kad rengiamas nacionalinis konkurencingumo planas, kuriame bus numatyta, kaip kovoti su monopolijomis ir biurokratija.
Tačiau tokios kalbos kelia juoką ar užuojautą – juk planą įgyvendins tie patys valstybės statytiniai.
Parduoda nenoriai
Jau keletą metų Kremlius kalba apie tai, kad bent dalis valstybės valdomų įmonių akcijų bus parduotos privatiems investuotojams, kad į biudžetą, išsekusį atpigus naftai, plūstelėtų papildomų įplaukų.
Tačiau kol kas didelių sandorių nelabai regėti. Išskyrus brangakmenių kasyba užsiimančios kompanijos „Alrosa“ beveik 11 proc. akcijų pardavimą – valstybė už jas gavo kone 800 mln. JAV dolerių (713 mln. eurų).
Kur kas daugiau galėtų kainuoti šiuo metu brangiausiai vertinama Rusijos kompanija „Rosneft“. Kremlius planuoja parduoti 19,5 proc. jos akcijų ir tikisi gauti net apie 10 mlrd. eurų. Tačiau kol kas investuotojo nerasta ir sandoris nėra palaimintas.
Tuo metu daugiau nei pusę oro kompanijos „Aeroflot“ akcijų valdanti Rusijos valstybė ketino jas parduoti galbūt šįmet ar kitąmet. Tačiau visai neseniai paskelbta, kad tokie planai nukeliami bent iki 2020-ųjų.
