Švari aplinka – kiekvienos šalies prioritetas
Kaip teigė ūkio viceministras Marius Skarupskas, tokie renginiai – tai ne tik proga apžvelgti, kokį kelią nuėjome, siekdami modernizuoti atliekų tvarkymą Lietuvoje, bet ir kokių galimybių dar neišnaudojame.
„Norvegija turi ilgametę patirtį atliekų tvarkymo srityje, į kurią yra įtrauktas kiekvienas šalies gyventojas. Džiaugiuosi, kad mūsų atliekų tvarkymo įmonių atstovai tokiu būdu turi galimybę susipažinti su naujausiomis atliekų tvarkymo technologijomis, pasisemti naujų idėjų bei užmegzti naudingų ryšių“, – teigė M. Skarupskas.
Renginio metu sveikinimo žodį tarusi Norvegijos Karalystės ambasados Lietuvoje pirmoji sekretorė Turid Kristin Lilleng tikino, kad aplinkos išsaugojimas ateities kartoms turėtų būti visų mūsų tikslas. Anot jos, kiekvienas pilietis turi dalyvauti atliekų tvarkymo sistemoje, nes yra neatsiejama jos dalis. „Žalieji sprendimai tampa kiekvienos šalies prioritetu ir mes turime suprasti, kad negalime atliekų tvarkyti bet kaip – mums nereikalingi vakarykščiai dalykai“, – sakė T. K. Lilleng.
Rezultatams reikia laiko
Atliekų tvarkymo ir perdirbimo situaciją Lietuvoje pristačiusi Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentė Raminta Radavičienė pripažino, kad atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje pradėta kurti gerokai vėliau nei Vakarų Europos valstybėse.
„Nepaisant to, ši sistema tikrai pasiteisino“, – neabejojo pranešėja. Anot jos, tvarkant atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą, nemažai reikšmės turėjo ES parama šiam sektoriui.
Tuo metu norvegų įmonės „Mepex Consult AS“, užsiimančios atliekų tvarkymo ir perdirbimo konsultacijomis, partneris ir vyresnysis konsultantas Geir Sørensen išskyrė Norvegijos patirtį panaudojant atliekas elektros ir šilumos energijai gaminti.
„Mūsų energijos gamybos pajėgumai labai išaugo, todėl iškyla klausimas, kaip gamyklas aprūpinti atliekomis“, – pasakojo G. Sørensen. Jis priminė, kad Norvegija tik labai nedidelę (apie 6 proc.) atliekų dalį šalina sąvartynuose, tačiau šiam tikslui pasiekti buvo nueitas ilgas kelias.
Neišnaudotos galimybės – maisto atliekų tvarkymas
Tor Mühlbradt, „Innovation Norway“ tvarumo padalinio specialusis patarėjas, aptarė dvišalio Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimo galimybes, panaudojant Norvegijos finansinius mechanizmus atliekoms tvarkyti ir perdirbti. „Mes persiorientuojame iš „juodosios“ ekonomikos į žaliąją ekonomiką ir jai vystyti nukreipiame finansavimą. Anot jo, Norvegijoje perdirbama 82 proc. surenkamų atliekų, tuo metu Lietuvoje – tik 38 proc., todėl Lietuva susiduria su iššūkiu, siekdama padidinti šią dalį. Jis taip pat pateikė Norvegijoje vystomus konkrečius projektus, kuriuose atliekos paverčiamos energija, supažindino, kaip Norvegijoje panaudojamos statybinės atliekos.
UAB „Ecoservice“ generalinis direktorius Arūnas Makauskas kalbėjo apie tai, kaip Lietuvai bendradarbiaujant su Norvegija galima įveikti atliekų tvarkymo iššūkius. Anot jo, viena iš bendradarbiavimo sričių – organinių ir maisto atliekų perdirbimas, kadangi tuo Lietuvoje dar užsiimama labai mažai.
Neatsitiktinai kitas pranešėjas, „The Oslo Waste to Energy Agency“ medžiagų ultilizavimo ir biologinio apdorojimo skyriaus direktorius Nils Finn Lumholdt, supažindino, kaip Norvegijos sostinėje Osle maisto atliekos paverčiamos biodujomis ir kaip veikia šių atliekų apdorojimo įrenginiai. „Mums tai padaryti užtruko 10 metų“, – teigė N. F. Lumholdt.
Kitoks požiūris į atliekas
Norvegijoje veikia 17 atliekų deginimo gamyklų, tuo metu Lietuvoje – vos viena Klaipėdoje esanti UAB „Fortum Klaipėda“. Jos atstovas Andrius Kasparavičius pasakojo apie įmonės veiklos specifiką, atliekų deginimo pajėgumus, pagaminamos energijos kiekius. Įmonės atstovas informavo, kad šiuo metu įmonė neturi licencijos deginti šiukšles 100 proc., tačiau artimiausiu metu planuojama ją gauti ir visą energiją išgauti tik deginant šiukšles.
Norvegijos įmonės „Cambi Group AS“ verslo plėtros viceprezidentas Stefan Sandbacka dalijosi įmonės patirtimi pūdant nuotekų dumblą ir biologines atliekas Skandinavijoje. „Atliekos nėra visą laiką tai, apie ką jūs apskritai galvojate“, – susirinkusiųjų dėmesį atkreipė pranešėjas. Jis papasakojo, kaip technologiškai įmonės įrenginiuose apdorojamas dumblas bei kur naudojamos jo perdirbimo metu gautos dujos.
Po pranešimų renginio dalyviai turėjo apie 60 dalykinių susitikimų, kurių metu galėjo užmegzti ryšius vieni su kitais bei aptarti galimus bendrus projektus atliekų tvarkymo srityje.
Skatinama Lietuvos ir Norvegijos verslo partnerystė
Birželio pradžioje Estijoje vykusi IRT verslo kontaktų mugė – viena iš verslo kontaktų mugių renginių, kurie numatyti pagal Žaliosios pramonės inovacijų programą 2016–2017 metais. Juos organizuoja Lietuvos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Norvegijos verslo skatinimo agentūra „Innovation Norway“.
Siekiant suaktyvinti Lietuvos ir Norvegijos partnerystę žaliųjų inovacijų srityje ir didinti aplinkai palankaus verslo konkurencingumą, lapkričio pabaigoje Osle organizuojama verslo kontaktų mugė biomasės energetikos tema, o 2017 m. vasario mėnesį Vilniuje savo patirtimi ir idėjomis dalinsis Lietuvos ir Norvegijos įmonės, kuriančios ir diegiančios energetiškai efektyvias technologijas.
Žaliosios pramonės inovacijų programos kontaktų mugė – pirmą kartą Ūkio ministerijos kartu su partneriais rengiamos „Inovacijų savaitės 2016“ renginių dalis. Per šešias dienas Vilniuje ir Kaune vyksta daugiau kaip 50 nemokamų renginių, skirtų profesionalams – verslininkams, tyrėjams, taip pat visuomenei – pradedantiesiems verslininkams, studentams, inovacijomis besidomintiems žmonėms.
Detalesnės informacijos apie Ūkio ministerijos organizuojamus su inovacijomis susijusius renginius ieškokite internete www.inovacijusavaite.lt ir socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ Inovacijų savaitės paskyrose.
