Panerių seniūnijos gyventojai neramūs – jų kaimynystėje, Lentvario gatvėje, paslaptinga įmonė planuoja statyti krematoriumą. Gyventojams atrodo, kad reikalai čia juda keistai greitai ir paprastai, o į jų prieštaravimus nėra įsiklausoma.
Apsieis be poveikio aplinkai tyrimo
Panerių bendruomenė pyksta, kad nėra įtraukiama į diskusijas dėl visai šalia jų namų statyti planuojamo krematoriumo – apie jį žmonės sužinojo visiškai atsitiktinai.
Bendruomenė reikalauja teritorijoje atlikti poveikio aplinkai vertinimą bei su juo supažindinti gyventojus. Aplinkos apsaugos agentūra teigia, kad tai – nebūtina. Pagal įstatymus, atlikus poveikio aplinkai vertinimo atranką Aplinkos apsaugos agentūra nusprendžia – reikia vertinti poveikį aplinkai, ar ne.
Gyventojai, sužinoję apie šį sprendimą, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Aplinkos apsaugos agentūrą bei kitas institucijas, prašydami sprendimą dar kartą persvarstyti. Rezultatas – tas pats.
„Atranką atlikusi „Aplinkos vadyba“ dar kartą pateikė savo išvadas, bet mums atrodo, kad jos buvo nepakankamos, todėl sprendimą apskundėme teismui. Kol vyksta teisminiai procesai, krematoriumo statybos toliau skinasi kelią ir atlekiami tolimesni tyrimai, nors, jei teismas nuspręs, kad gyventojų skundas yra pagrįstas, viskas vėl turės grįžti į pradžią – poveikio aplinkai vertinimą“, – pasakojo bendruomenei atstovaujantis advokatas Linas Songaila.
Nors iki leidimo statyti krematoriumą – ilgas kelias, L.Songailai atrodo, kad šiuo atveju reikalai juda keistai lengvai: „Toks jausmas, kad žmonės į svarstymus ateina jau pasiruošę kažkokiam spaudimui tiems, kurie priiminėja sprendimus. Atrodo, kad šis klausimas stumdomas pakankamai rimtai.“
Kitas etapas – statybų leidimas
Aplinkos apsaugos agentūros Vilniaus skyriaus vedėja Živilė Vainienė teigė, kad išvada nerengi poveikio aplinkai vertinimo buvo priimta atlikus išsamų tyrimą: „Po atrankos buvo pateiktos išvados, kad vertinimo nereikia. Dalis gyventojų sutiko, prieštaravo tie, kurie gyvena kiek toliau, bet po persvarstymo buvo priimta ta pati išvada.“
Jos teigimu, gyventojai šį sprendimą galėjo skųsti teismui, bet agentūra savo išvadas jau pateikė ir poveikio aplinkai tyrimai baigti. „Čia ne visiškai mano kompetencija, bet manau, kad sekantis etapas jau yra statybos leidimo gavimas,“ – sakė ji.
Statys paslaptinga įmonė
Krematoriumą Lentvario gatvėje statyti planuoja įmonė „Stalita“. Įmonė registruota Geležinkelio gatvėje – ten, kur ir šimtai kitų bendrovių, kurių realių biurų nėra – tik pašto dėžutės korespondencijai.
Nurodytas įmonės telefono numeris – neveikiantis. Paskambinus juo ragelį pakelia įmonės „Legal line“, padedančios steigti bendroves, darbuotoja. „Šitas numeris senas, galbūt mes padėjome steigti šią įmonę ir jis liko, nežinau“, – sako ragelį pakėlusi moteris.
Įmonės direktoriaus – Vytauto Sučilos – ieškome kitais būdais. Žmogus tokiu pat vardu ir pavarde vadovauja ir kitai įmonei – pasiseka, bet tik iš dalies. Su „Stalitos“ direktoriumi susisiekti pavyksta, bet paaiškėja, kad įmonei jis nevadovauja.
„Aš esu tik registruotas direktorius, jokių įgaliojimų neturiu, yra taryba, kuri priiminėja sprendimus“, – kalbėjo vyras.
Gaubia paslaptis
Tiesa, jokios valdybos ar tarybos, Registrų centro duomenimis, įmonė neturi – vienintelis jos akcininkas yra V.Sučila, kuris pats pasakė, kad įmonės valdyme nedalyvauja.
Registrų centras patvirtino, kad įmonę įsteigė „Legal line“, užsiimanti įmonių steigimu verslo teise, tačiau jau po mėnesio perdavė V.Sučilai.
Paklaustas, kaip būtų galima susisiekti su realiais įmonės atstovais, V.Sučila sakė, kad jiems praneš, o šie „jei norės, tikrai susisieks“. Vėliau jokio skambučio redakcija nesulaukė, taigi kas iš tikro valdo įmonę „Stalita“ lieka neaišku.
Panašu, kad oficialūs įmonės duomenys neatnaujinami ne dėl to, kad niekam tai nerūpi. Prieš kelis mėnesius lrytas.lt užsiminus apie šią bendrovę ir paminėjus, kad „Sodrai“ ji skolinga 16,5 euro, skola per kelias dienas buvo grąžinta, nors prieš tai kaupėsi nuo 2013 m.
Tai ne bet koks verslas
L.Songaila teigia apie bendrovę nieko nežinantis – bendruomenė bendrauja su Aplinkos apsaugos agentūra. Tiesa, jis teigė, kad neaiški įmonė užkliuvo ir gyventojams.
„Žmonės kėlė klausimą, tai Aplinkosaugininkų atstovai sakė, kad greičiausiai čia yra projektinė įmonė, kuri tik kai bus sutvarkyti dokumentai pradės veiklą. Manęs asmeniškai tai netrikdo, nes dabar turbūt visur yra projektinės įmonės, kurios kažką padaro ir tik paskui vykdo veiklą.
Tik tiek, kad čia yra krematoriumas, o ne NT biznis, kur kiekvienam projektui sukuriama nauja įmonė, o paskui ji bankrutuoja ar užsidaro, o žmonės tiesiog gyvena pastatytame name ir jokių problemų nekyla“, – pasakojo advokatas.
Tiesa, jei tai tiesiog projektinė įmonė – projektui pradėta ruoštis itin anksti, nes įmonė registruota dar 2011 metais.
Skaičiavimai kelia įtarimų
L.Songailai kyla nemažai klausimų dėl krematoriumo poveikio vertinimo. Pirmadienį susitikus aptarti pastato poveikio visuomenės sveikatai, advokatui kilo įtarimas, kad gali būti skaičiuojama ne reali tarša, o tokia, kurią leistų teisės aktai.
Įmonė informavo, kad krematoriumas dirbs 2 pamainomis. Pirma veiks viena krosnis, paskui gali būti pajungta ir antra. L.Songaila pasakojo, kad įmonė teigė, kad per dieną viena krosnis atliks maksimaliai 6 kremavimus – būtent tokiam kiekiui ir yra apskaičiuota maksimali oro tarša, galinti kilti dėl krematoriumo veiklos.
L.Songailai tai neatrodo logiška: „Viena pamaina truks 16 valandų. Viena kremavimo procedūra vidutiniškai trunka 80 min. Tai per dieną galima atlikti ne 6, o 10 kremavimų. Tai čia su viena krosnimi, o jei įjungs antrą, tai galės atlikti 20 kremavimų, nors maksimali tarša paskaičiuota 12 kremavimų.“
Advokato teigimu, įmonei jau pradėjus darbą niekas negalės sukontroliuoti, kiek ir kokiomis pamainomis ji dirbs. „Man įdomu, ar ta tarša paskaičiuota reali, ar tokia, kad atitiktų norminio akto reikalavimus“, – sakė jis.
Valdžia nesikiša
Panerių Seniūnijos gyventojai, pasipiktinę planuojamomis krematoriumo statybomis, kreipėsi ir į Vilniaus miesto savivaldybę. Panašiai sukilus Olandų gatvės gyventojams, savivaldybė aktyviai įsitraukė į diskusijas ir galiausiai statyboms leidimo nedavė.
Šįkart gyventojų problemomis ji nėra linkusi domėtis. „Teritorija, kurioje planuojama kremavimo paslaugų veikla patenka į savivaldybės schemoje pažymėtų tinkamų tokiai veiklai teritorijų sąrašą“, – lakoniškai situaciją komentavo Savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė.
Bendruomenei atstovaujantį L.Songailą tokia savivaldybės pozicija stebina:
„Savivaldybė, kaip poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvė visiškai nepasisakė, tiesiog ignoravo. Nedalyvavo nei pakartotiniame svarstyme, nei persvarstymuose.“
Jo nuomone, net jei teritorija patenka į tinkamas krematoriumui ir taršos kiekiai normų neviršija, į bendruomenės reikalavus ji turėtų atkreipti dėmesį: „Žmonės apie taršą nenusimano. Bet netoliese yra „Regitra“, tame rajone ir taip didžiuliai kamščiai, o atidarius krematoriumą eismas iš viso užsikiš.“
Savivaldybei tai nė motais, nors verdant diskusijoms dėl krematoriumo Olandų gatvėje, ji teigė: „Nėra pagrindo nerimauti – nepasitarus su visuomene Olandų gatvėje krematoriumas neiškils.“
Vieniems paprasta, kitiems – trikdžiai
Jei Lentvario gatvėje gyventojai niekaip neišsireikalauja poveikio aplinkai vertinimo, Žirnių gatvėje, kur taip pat planuojama statyti krematoriumą, situacija visiškai kitokia.
Čia statybas planuojanti „K2LT“ bendruomenė iš karto nusprendė, kad poveikį palinkai tirs, nors to nereikalauja įstatymas. „Norime atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Jo rengimas užtrunka 7-8 mėnesius, bet norime atsakyti į visus klausimus ir išvengti galimų nesutarimų su vietos bendruomene“, – sakė įmonės vadovas Vytenis Labanauskas.
Tiesa, jam kyla kitokių problemų – Savivaldybė nepatvirtina poveikio aplinkai tyrimo programos. „Programą patvirtino visos įstaigos, tik ne savivaldybė. Visi terminai jau baigėsi, o atsakymo negauname – tai atostogauja visi, tai dar kažkas.“
Redakciją Vilniaus savivaldybė informavo, kad Žirnių g. krematoriumo statybos nėra numatytos. „Teritorija, kurioje rengiamas poveikio vertinimas yra Liepynės kapinėse, kurios 2003 m. konkurso būdu perduotos eksploatuoti bendrovei „Labradoras“. Iki 2023 m. galiojančioje sutartyje nėra numatyta galimybė įrengti šarvojimo salių ir krematoriumų“, – sakė R.Matonienė.
Tiesa, gali būti, kad šios išvados savivaldybė niekam nepateikė. Aplinkos apsaugos agentūros pasiteiravus apie statybas Žirnių gatvėje, ji teigė, kad šiuo metu viskas sustoję, nes laukiama savivaldybės atsakymo – ji turi teisę užginčyti statybas šioje teritorijoje.
