Didžiausios Raseinių rajono darbdavės įmonių grupės „Norvelita“ valdybos pirmininkas Jordanas Kenstavičius pripažino, kad „Raseinių vandenų“ bendrovės paslaugų atsisakyta dėl nesibaigiančio persekiojimo: „Su mumis bandyta susidoroti ne dėl to, kad nevykdėme sutarčių ar įsipareigojimų.
Tiems veikėjams vadovavo šešėlinė asmeninio keršto trokštančio politiko ranka.“
Dėl nesibaigiančio teroro teko netgi pristabdyti investicinius planus ir paieškoti jiems vietos kitur.
Tai pradžiugino Kauno rajono vadovus ir gyventojus – čia iškilo ir sėkmingai veikia nauja „Norvelitos“ grupei priklausanti įmonė.
Politikas išsidavė pats
Iš pradžių J.Kenstavičius dar spėliojo, kam galėjo užkliūti prieš du dešimtmečius sukurtas verslas. Mat dauguma skundų buvo anoniminiai, bet pareigūnai juos tyrė itin uoliai.
Verslininkas pastebėjo nemažai sutapimų, o tai patvirtino ir privatūs pokalbiai su pareigūnais. Įmonių grupės vadovas sužinojo, kad skundai plaukia iš vieno Seimo nario.
„Akys pamažu krypo į tą patį asmenį – Raseinių rajone išrinktą parlamentarą Edmundą Jonylą.
Pasakysiu atvirai – ilgai negalėjau patikėti, kad taip elgiasi šis anksčiau rajono meru dirbęs politikas“, – pasakojo J.Kenstavičius.
Abejones išsklaidė pats socialdemokratas E.Jonyla, vietos spaudoje prisipažinęs, kad „Norvelita“ – jo akiratyje.
Atleido dėl prasto darbo
J.Kenstavičius seniai pažįsta dabartinį Seimo narį, kurį prieš keliolika metų buvo pasikvietęs dirbti į kuriamą įmonę.
Tada E.Jonyla vadovavo bendrovei „Gabšių žuvis“, bet gavęs kvietimą 1997 metais ją paliko ir įsidarbino „Norvelitoje“.
„Mūsų įmonėje E.Jonyla buvo vienas svarbiausių žmonių, bet nepateisino pasitikėjimo, dirbo itin prastai, todėl buvome priversti jį atleisti. Atsisveikinome gražiai, nes nesinorėjo kenkti žmogui“, – prisiminė verslininkas.
J.Kenstavičius apskaičiavo, kad toks pavaldinio aplaidumas kainavo itin brangiai, – vėliau į biudžetą teko papildomai sumokėti keliasdešimt tūkstančių litų pridėtinės vertės ir pelno mokesčio.
Mat paaiškėjo įdomių dalykų – įmonei žuvis iš neregistruotų įmonių pirkęs gamybos direktorius E.Jonyla darbdaviui teikė suklastotas sąskaitas.
Atleistas iš įmonės, jis kurį laiką bandė ūkininkauti, bet tai ne itin sekėsi, todėl galiausiai pasuko į politiką.
„Nebuvome draugai, pasisveikindavome, bet atviro priešiškumo iš jo nejaučiau.
Viskas prasidėjo, kai buvau išrinktas į rajono tarybą, ėmiau raginti tvarkytis ūkiškiau, o vėliau Seimo rinkimuose atvirai palaikiau kitą kandidatą“, – prisiminė J.Kenstavičius.
Ataka pavirto šnipštu
Verslininkui atsako ilgai laukti nereikėjo – 2012 metų spalio 9-ąją, prieš pat Seimo rinkimus, jis atsidūrė areštinėje.
„Norvelitos“ savininką, tos pačios įmonės technikos padalinio vadovą Arvydą Jakaitį ir bendrovės „Raseinių vandenys“ direktorių Raimedą Viršilą sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai.
Per Lietuvą išsyk nuvilnijo žinia, kad dėl šių asmenų kaltės Lietuvos gamtai buvo padaryta beveik 218 tūkstančių eurų žala.
Bet vėliau paaiškėjo, kad triukšmas buvo sukeltas dėl nieko. Mat visa žala buvo už Raseinių esančioje privačioje žemėje iškasta duobė nelaidžiu dugnu.
Į ją buvo laikinai supilta žuvų perdirbimo atliekų ir riebalų, kuriuos vėliau ketinta išvežti perdirbti į įmonę „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
„Atliekos buvo supiltos, kol bus suremontuota bendrovės „Raseinių vandenų“ valykla, o buvome įvardinti kaip didžiausi nusikaltėliai“, – pasakojo J.Kenstavičius.
Po pusantrų metų verslininkui ir jo pavaldiniui visi kaltinimai išnyko, nes prokurorai apskritai nutraukė ikiteisminį tyrimą – nenustatyta, kad buvo padaryta žalos. Kitaip tariant, jos apskritai nebuvo.
Išpuolį surengė valdininkai
Tačiau bendrovės „Norvelita“ vadovai nebuvo palikti ramybėje. Antrąją ataką surengė naujai paskirtas „Raseinių vandenų“ įmonės vadovas Vaclovas Simonavičius, kurį įdarbinti pastangų dėjo ir parlamentaras E.Jonyla.
Beje, politikas taip stengėsi ne dėl svetimo ar nepažįstamo asmens.
Mat V.Simonavičius yra vedęs pirmąją E.Jonylos žmoną ir užaugino tėvo paliktus mažamečius vaikus.
Įmonė „Raseinių vandenys“ 2014 metais smogė itin tiesmukai – iš pradžių pabandė padidinti įkainį, bet verslininkas atsisakė mokėti daugiau, nei numatyta sutartyje.
Tuomet buvo pareikšta, kad įmonė „Norvelita“ išleidžia labiau užterštas nuotekas, negu deklaruoja.
Šis kaltinimas subliūško, kai buvo paimtas mėginys, – jis parodė, kad pretenzijos nepagrįstos.
Atsisakė didelio užsakymo
Tada įmonė „Raseinių vandenys“ didžiausiam savo klientui kirto iš pasalų – vienašališkai nusprendė iš „Norvelitos“ apskritai nebepriimti nuotekų.
Savivaldybės įmonės vadovai šį sprendimą paaiškino paprastai – neva pradėtas valymo įrenginių remontas, todėl nebeužtenka pajėgumų.
Tačiau klientui apie menamas bėdas dėl remonto niekas iš anksto nepranešė.
Be to, sprendimas buvo priimtas, kai įmonės vadovas J.Kenstavičius su namiškiais buvo išvykęs į užsienį atostogų.
„Mums šis akibrokštas kainavo vieną papildomą užsakymą, – sakė „Norvelitos“ vadovas. – Kaip tik buvome susiderėję su partneriu iš Vokietijos, bet nusprendėme atsisakyti šio užsakymo, nes padėtis pasidarė pernelyg neaiški, o neįvykdytas užsakymas būtų smarkiai pakenkęs per ilgus metus kurtai mūsų reputacijai.“
J.Kenstavičius dar bandė perspėti keršto akciją surengusius valdininkus, kad gali nukentėti viso rajono gyventojai.
Tačiau savus valymo įrenginius pasistačiusio verslininko perspėjimo niekas nenorėjo klausytis.
Savivalę pažabojo teismas
„Raseinių vandenų“ vadovų aklas puolimas prieš įmonę „Norvelita“ persikėlė į teismus – bylas nagrinėjo Raseinių, Tauragės, Šiaulių teisėjai.
Galiausiai konstatuota, kad neteisi būtent Raseinių rajono savivaldybės įmonė.
Pripažinta, kad išpuolius rengę įmonės vadovai patys iš esmės pažeidė sutarties sąlygas, be to, nuotekų mėginiai buvo paimti prieštaraujant sveikam protui.
Patvirtinta, kad vandentvarkos įmonės atstovai tą pačią dieną ėmė du mėginius. Vienas paimtas su „Norvelitos“ darbuotojų žinia, o antras – be.
Abiejų mėginių neskyrė nė valanda, o taršos rodikliai skyrėsi net 7–8 kartus.
Todėl pripažinta, kad daryti įtaką galėjo ne kas nors kitas, o netinkamai mėginius paėmę „Raseinių vandenų“ darbuotojai.
„Akivaizdu, kad mums norėta užnerti apynasrį, sumenkinti sunkiu darbu pelnytą reputaciją.
Tačiau viskas baigėsi dar vienu šnipštu, nes puolimas vėl nebuvo paremtas jokia teisine logika“, – sakė J.Kenstavičius.
Prarado didžiausią klientą
Verslininkas pažymėjo, kad šis puolimas įmonės nesužlugdė, bet jo pasekmes jau jaučia viso rajono gyventojai.
J.Kenstavičius iš karto buvo perspėjęs, kad siautėjantys valdininkai ir politikai padarys žalos visiems gyventojams, bet puolimo sumanytojų neapykanta buvo didesnė už sveiko proto likučius.
„Supratome, kad mūsų persekiotojai kurps naujus išpuolius, todėl apsidraudėme – pasistatėme savus biologinio valymo įrenginius, – sakė „Norvelitos“ vadovas. – Jau anksčiau buvome įsirengę gręžinį, todėl „Raseinių vandenys“ prarado didžiausią klientą ir įklimpo į nuostolius.“
Raseinių rajono taryba tą patį 2014-ųjų rudenį ketino didinti vandens ir nuotekų tvarkymo įkainius, bet J.Kenstavičiui viešai įvardijus priežastį nesiryžo, nes valdantiesiems tai buvo tolygu politinei savižudybei.
Sąskaita – gyventojams
„Raseinių vandenys“ įklimpo į tikrą nuostolių liūną, nes iki tol „Norvelita“ per metus sumokėdavo apie 200 tūkstančių eurų.
Beje, žuvų perdirbėjų gamyba išsiplėtė taip, kad pernai už vandenį ir nuotekų tvarkymą būtų tekę mokėti du kartus didesnę sumą.
Raseinių politikai suko uodegą – vis nukeldavo sprendimą didinti vandens kainą gyventojams, nes toks posūkis būtų sulaukęs didžiulio vartotojų nepasitenkinimo.
Baimindamiesi tokios reakcijos vietos politikai trypčiojo – vylėsi kainų didinimą nukelti po Seimo rinkimų.
Tačiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pati vienašališkai padidino vandens ir nuotekų kainą.
Dabar gyventojams tenka mokėti jau nebe 1,87, o 2,49 euro (be PVM) už kubinį metrą vandens.
„Iš tikrųjų raseiniškiai nukentėjo dar daugiau.
Mes dalį investicijų nukreipėme į gretimą Kauno rajoną – ten už 4 milijonus eurų pastatėme naują gamyklą, kurioje dirba 200 žmonių, – pasakojo J.Kenstavičius. – Žinoma, planavome ją statyti čia, tačiau dabar Kauno rajone jaučiamės kur kas saugesni.“
Pasigedo sveiko proto
Vien Raseinių rajone per 30 milijonų eurų investavęs ir daugiau kaip tūkstantį darbo vietų sukūręs verslininkas neslėpė nuostabos, kad valdininkai ir politikai neįstengia numalšinti asmeninių ambicijų: „Kauno rajono gyventojams Seime irgi atstovauja socialdemokratas, bet neįmanoma palyginti su mūsų išrinktuoju.
Kauniečiai verčiasi per galvą, kad būtent čia būtų kuriamos įmonės, daugėtų darbo vietų, jie klausia, ką dar reikėtų padaryti.“
Kauno rajonas jau pernai sulaukė pirmosios grąžos – čia įkurta įmonė sumokėjo daugiau kaip milijoną eurų mokesčių.
Iš viso „Norvelitos“ grupei priklausančios bendrovės šalies ir savivaldybių biudžetus pernai papildė 5,25 mln. eurų mokesčių.
„Verslo partneriai žino problemas su vietiniais karaliukais, todėl ne kartą siūlė apskritai visą gamybą perkelti į kitus rajonus – dirbti ten, kur esame laukiami.
Tačiau taip elgtis negaliu, nes čia gimiau, čia užaugau, todėl jaučiu atsakomybę kraštiečiams.
Kur jie dėsis? Galbūt pabandys įsidarbinti pas nevykėlį ūkininką Edmundą?“ – retoriškai klausė J.Kenstavičius.
Politikas dėjosi nustebęs
Parlamentaras E.Jonyla „Lietuvos rytui“ sakė, kad anksčiau dirbo bendrovėje „Norvelita“, bet jokių pretenzijų dėl netinkamai įmonei nupirktų žuvų nesulaukė.
Socialdemokratas neneigė ir ryšių su dabartiniu „Raseinių vandenų“ direktoriumi V.Simonavičiumi: „Taip, jis yra vedęs mano buvusią žmoną, augino mano vaikus. Tačiau dėl jo paskyrimo į šias pareigas nesu nė piršto pajudinęs – net nežinau, kas yra įmonės valdybos nariai.“
E.Jonyla prisipažino, kad yra domėjęsis buvusios darbovietės reikalais – siuntė raštą į ministeriją.
Taip politikas neva elgėsi, kai sulaukė Raseinių rajono tarybos prašymo pasidomėti „Norvelitos“ nuotekų apskaitos reikalais: „Mano reikalas – išsiaiškinti padėtį. Tačiau dėl teršalų nesu rašęs jokių popierių, nežinau, kodėl jie („Norvelitos“ vadovai. – Red.) taip įsitikinę. Dėl to kažkas kitas pasistengė.“
Paklaustas, ar nejaučia atsakomybės, kad verslininkas iš jo rinkimų apygardos investuoja gretimame rajone, nes gimtinėje yra persekiojamas ir nesijaučia saugus, E.Jonyla atsakė miglotai: „Aš nieko nesu girdėjęs apie jokią gamyklą Kauno rajone. Tokios kalbos – tik išvedžiojimai.“
