Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete turi būti svarstomos Žemės gelmių įstatymo pataisos. Jos atvers galimybes statyboms ant valstybei priklausančių gamtinių išteklių, kurie yra po 3 proc. Lietuvos žemės.
Svarstymui skirta 10 min., todėl diskusijų nebus – tai tik formalumas, būtinas paskubomis priimti įstatymo pataisas. Komiteto pirmininko svarstymui teikiamame įstatymo projekte numatyta, jog jos turėtų būti priimtos dar šį mėnesį, o įsigalioti jau nuo spalio 1 d.
Premjeras pataisoms nepritaria
LR Žemės gelmių įstatymo pataisos skinasi kelią nepaisant Ministro pirmininko A. Butkevičiaus viešo patikinimo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo posėdyje rugsėjo 8 d., jog nebus priimtos.
Apie tai, jog A. Butkevičiaus pažadais negalima tikėti suprato nuo gamtinių išteklių gavybos tiesiogiai priklausančios keturios verslo asociacijos, kurios nepraėjus savaitei po Ministro pirmininko kalbos sulaukė rašto iš Aplinkos ministerijos. Rašte teigiama, kad dėl įstatymo turės balsuoti Seimas.
Įstatymo pataisoms nepritaria ir Aplinkos ministerijai pavaldi Geologijos tarnyba, kuri tiesiogiai atsakinga už žemės gelmių naudojimo reguliavimą ir kontrolę.
„Sulaukę Ministerijos rašto supratome, jog Ministro pirmininko viešu patikinimu – negalime tikėti – Aplinkos ministerijos pozicija kita, o mūsų nuogąstavimų čia negirdima. Matome ir kitus paskubomis priimamus įstatymų pakeitimus – akivaizdu, jog dedamos visas pastangos, kad būtų suspėta įšokti į nuvažiuojantį traukinį.
Žemės gelmių įstatymo 20 str. pakeitimo traukinys dar nenuvažiavo – jį dar galima priimti šios kadencijos Seimo 9-tojoje eilinėje sesijoje. Kaip rašoma įstatymo projekte – jau nuo spalio 1 d. Dėl to ir neramu. Suprantame, kad motyvacija to imtis – stipri“ – sako Antanas Bartulis, Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas.
Įstatymas keičiamas vardan konkrečių interesų?
Įstatymo priėmimu labiausiai suinteresuotas Anykščių ūkininkas A.Juška, kuris ant kvarcinio smėlio karjero įsisavindamas ES lėšas neteisėtai stato beveik 10 mln. eurų vertės pramoninius šiltnamius. Tam yra skirta 6,5 mln. eurų ES parama. Į šias statybas jau investuota apie 3 mln. eurų.
Įstatymo pataisos priėmimas yra reikšminga prielaida įteisinant šias statybas – tai esminė taikos sutarties tarp ūkininko, Anykščių valdžios ir Statybų inspekcijos, sąlyga.
Apie šių šiltnamių statybos problemą su Anykščių meru yra kalbėjęs ir pats Aplinkos ministras K.Trečiokas. Jis anksčiau žiniasklaidoje pripažino, jog statyboms trukdo įstatymai, tad juos reikia pakeisti.
Pataisos palies šimtus įmonių
A.Bartulis stebisi, jog vieno subjekto interesai svarbesni nei visos nuo gamtinių išteklių gavybos priklausančios Lietuvos pramonės – statybininkų, kelininkų, gamtinių išteklių gavybos įmonių, stiklininkų ir dar daugelio kitų.
„Užstatyti 3 proc. Lietuvos žemės, po kuria glūdi Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys gamtiniai ištekliai, nuo kurių gavybos priklauso valstybės surenkami mokesčiai ir dar visos eilės pramonės šakų veikla, nėra tikslinga. Tai ne tik gali pabloginti šių gamtinių išteklių kokybę, tačiau apskritai tapti trukdžiu jų gavybai.
Iš praktikos taip pat puikiai žinome, kaip remiantis teisiniais procesais galima vilkinti įvairius įstatymo numatytus įsipareigojimus, tarkime statinio nugriovimą. Tad klausimas, ar tikslinga keisti 15 metų galiojusias nuostatas teikiant įstatymo pataisas, kuriose užprogramuotas konfliktas. Jo sprendimas valstybei kainuos. Pirmasis toks konfliktas – jau dabar aiškus – šiuo metu ant kvarcinio smėlio karjerų statomi milijonų vertės pramoniniai šiltnamiai Anykščiuose.
Kas išdrįs po keleto metų pasirašyti įstatymą, kurios nubrauktų tokias investicijas, o ūkininką priverstų grąžinti 10 mln. ES, atleisti dešimtis darbuotojų ir savo lėšomis išmokėti jiems kompensacijas? Iš kitos pusės – kuris verslininkas tokioje situacijoje taip lengvai be bylinėjimosi sutiktų su šiuo reikalavimu?“ – sako asociacijos vadovas.
Dėl siūlomų LR žemės gelmių įstatymo nuostatų oficialiai neigiamą nuomonę LR Aplinkos jau išreiškė Lietuvos karjerų asociacija, Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos stiklininkų asociacija bei asociacija „Lietuvos keliai“. Jų atstovaujami verslo sektoriai tiesiogiai priklauso nuo gamtinių išteklių gavybos. Tokių įmonių Lietuvoje – keli šimtai.
