Lietuva – viena iš lyderių ES
Lietuva Europos Sąjungoje (ES) pirmauja pagal specializavimąsi baldų gamyboje.
Vertinant gamybos pramonės apimtis pagal atskiras šakas, Lietuva ir Vokietija atsiduria toje pačioje eilutėje.
Pernai lapkritį Eurostato paskelbtoje didžiausių ES gamintojų statistikoje nurodoma, kad 2012 metais Vokietijai teko 24,4 proc. visos ES baldų gamybos, o Lietuva laikoma labiausiai specializuota baldų gamintoja bendrijoje.
Mūsų šalies baldų pramonei tenka 2,3 proc. visos bendrai sukuriamos pridėtinės vertės, neskaitant finansų sektoriaus, ir tai yra aukščiausias sektoriaus rodiklis visoje ES.
Baldų pramonės apimtims augant ir įvairėjant gamybos formoms, ši šaka nuolat susiduria su dideliu iššūkiu – darbuotojų trūkumu, o potencialūs darbuotai Lietuvoje išgraibstomi dar studijų metais.
Kiek kainuoja išmokyti darbuotoją?
Su dešimtimis pasaulio šalių dirbančios Lietuvos kapitalo įmonės „Inscoco“ vadovas Edmundas Kasčiukaitis tvirtina, kad baldus bei dizaino produktus garsiausioms pasaulio kompanijoms kuriančiai įmonei nuolat trūksta darbuotojų.
„Nenustebinsiu pasakęs, kad trūksta visų grandžių specialistų. Labiausiai – konstruktorių, projektuotojų, robotinių staklių operatorių, galinčių dirbti su programomis ir technika, skirta idėją ir projektą paversti fiziniu objektu, gaminio prototipu“, – sako įmonės vadovas.
Anot jo, net inžinierius išmokyti dirbti su specifinėmis technologijomis papildomai kainuoja dešimtis tūkstančių eurų.
„Žmogui, kuris iš karto galėtų stoti prie robotinių staklių, ruošti programas ir su jomis dirbti, siūlome 1000 eurų viršijantį atlyginimą į rankas.
Tačiau jau susitaikėme su tuo, kad specialistus turime apmokyti patys. Pasikvietėme į komandą kelis konstruktorius, kurie jau turėjo aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, tačiau nepaisant to, juos mums teko apmokyti beveik nuo nulio ir tai užtruko metus.
Suskaičiavome, kad įmonei tai kainavo maždaug 20-30 tūkst. eurų“, – patirtimi dalijasi verslininkas.
Parengia daug mažiau specialistų
Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto dekanas Giedrius Pilkis teigia, kad darbuotojų, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų, Lietuvos baldų pramonei trūksta nuolat.
„Studijas pas mus kasmet pradeda 70 studentų, bet dėl įvairiausių priežasčių jas baigia apie 40. Ir tokie skaičiai iš esmės net neužpildo rinkoje esančio specialistų trūkumo. Vien didžiosios įmonės reikalauja kelių dešimčių kvalifikuotų specialistų kiekvienais metais. Jau nekalbant apie smulkesnes įmones“, – teigė Kauno kolegijos dekanas.
Jo teigimu, vien Kauno kolegija turėtų paruošti 3-4 kartus daugiau baldų ir medienos apdirbimo pramonės specialistų, jei norėtų ne tik patenkinti rinkos poreikius, užtikrinti šio pramonės sektoriaus augimą, bet ir sudaryti galimybes jauniems žmonėms kurti savo verslą, darbo vietas bei realizuoti idėjas.
Jaunuolius atgraso pasenęs įvaizdis
Su moderniausiomis technologijomis dirbančios įmonės „Inscoco“ vadovas teigia, kad stereotipinis įsivaizdavimas apie darbą baldų pramonės sektoriuje seniai atgyvenęs.
„Numanau, koks tas senasis „baldžiaus“ įvaizdis. Bet baldų pramonė jau pasikinkė aukštąsias technologijas, robotus. Dabar viskas prasideda nuo kompiuterio, kodo parašymo, kuris vėliau robotinėms staklėms leidžia pagaminti suprojektuotą gaminį“, – išskirtinių produktų gamybos procesą aiškina E.Kasčiukaitis.
G.Pilkio teigimu, baldų pramonės įmonės iš tiesų jau gali konkuruoti ne vien atlyginimais, bet ir aiškiai komunikuodamos darbo pobūdžio subtilybes.
„Bent kiek gabesniems jaunuoliams iš karto pasiūlomas darbas. Kasmet dalyvaujame „Litexpo“ parodoje „Baldai“, ten darbuojasi mūsų studentai. Visi jau ten gauna pasiūlymus įsidarbinti, yra tiesiog išgraibstomi.
Šiemet parodoje taip pat turėsime diskusiją apie darbuotojų poreikį baldų ir medienos apdirbimo pramonėje. Daug galima vardinti priežasčių, bet akivaizdu, kad darbdavio patrauklumą sudaro ne vien alga, bet visas kompleksas: darbo kūrybiškumas, karjeros galimybės, patrauklios darbo sąlygos“, – sakė dekanas.
Jis taip pat sako nuolat siekiantis studentams paneigti mitą, kad dirbti baldų ir medienos pramonėje „neprestižas“.
„Tai sritis, kurią labai stipriai paveikė naujosios technologijos, robotozacija, kompiuterizacija. Dabar šiame sektoriuje dirbti reiškia galimybes kurti ir vystyti tokius produktus ir projektus, kurių dar prieš kelis dešimtmečius nebūtume įsivaizdavę“, – teigia G.Pilkis
Nuo baldų iki įrangos laboratorijoms ir bevielių garso kolonėlių
Turint gerą idėją ir tinkamą įrangą Lietuvoje kuriami neįtikėtini gaminiai.
„Esame pačių įvairiausių projektų įgyvendinę. CNC robotinės staklės leidžia objektų prototipus iš bet kokios medžiagos kurti kur kas greičiau, paprasčiau ir pigiau. Tuomet ir jų dizainą vystyti galima geriau, kai daiktą gali pačiupinėti, išbandyti ar jis malonus naudoti, ergonomiškas.
Dirbome kartu su Izraelio ir Airijos įmone DIDWW, taip pat partneriais iš Norvegijos, kitų šalių ir gaminome visiškai neįtikėtinus dalykus. Nuo laboratorijos įrangos iki bevielių garso kolonėlių“, – teigia „Inscoco“ vadovas.
Anot jo, vien nusipirkus stakles pelnas ir sėkmė nėra garantuoti, nes svarbiausia – idėjos ir žmonės, savo srities specialistai, kurių šuo metu labai trūksta.
Apie specialistų trūkumą ir bus šiemet pirmą kartą diskutuojama parodoje „Baldai“. Pirmąją parodos dieną, spalio 6-ąją, vyks apskritojo stalo diskusija „Medienos ir baldų pramonės specialistai: problemos ir iššūkiai“. Joje bus aptartos ne tik konkrečios problemos, bet ir bendradarbiavimo tarp verslo atstovų ir mokymo įstaigų rengiant būsimus medienos ir baldų pramonės specialistus galimybės.
Paroda „Baldai“ vyks spalio 6-9 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Joje dalyvaus per 100 įmonių iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, savo idėjas pristatys jaunieji Lietuvos dizaineriai. Kartu parodoje bus demonstruojamos baldų ir medienos pramonės technologijos ir įrengimai, apdailos medžiagos ir priemonės.
