„Tai tik laiko klausimas. Generaliniam urėdui yra toks
pavedimas – jis turės atnešti jau labai konkretų planą, kurias
pirmiausia apjungti urėdijas. Pirmiausia, manau, bus kokie du, trys,
keturi apjungimai“, – antradienį Seimo liberalų frakcijoje
pareiškė ministras.
„Labai sunkiai galime paaiškinti, kodėl mums reikia tiek daug
įmonių santykinai nedideliam (miškų – BNS) ūkui valdyti ir mes
anksčiau ar vėliau būsime priversti grįžti prie to“, – tvirtino
K.Trečiokas.
Pasak jo, išlaikyti 42 urėdijas yra neracionalu.
„Šitas ūkis turi būti rentabilus. Išskaidymas jėgų į 42
(urėdijas – BNS) yra neracionalus ne tik valdymo prasme.
Labai yra
netolygūs ūkiai. Yra urėdijos, kaip pavyzdžiui, Trakų, kuri turi
brandų, labai geros kokybės mišką, bet kokiu metų laiku gali
įeiti paimti nukirsti ir be didelių pastangų gali gauti
užtikrintos kokybės medieną.
Bet yra ūrėdijų Dzūkijoje,
Aukštaitijoje, kur užpelkėjusios, yra lapuočiai miškai,
pavyzdžiui, drebulynai, kur mediena tinka tik malkoms. Todėl
pasiekti tuos pačius pelningumo rodiklius neįmanoma“, –
parlamentarams aiškino K.Trečiokas.
Jis pripažino, kad 5 šalies ūrėdijos niekada nedirbs
pelningai, o „problemų turi daugiau“ urėdijų.
Dėl didelio urėdijų skaičius Lietuvą pavasarį kritikavo EBPO
generalinis sekretorius Angelas Gurria.
Premjeras algirdas Butkevičius taip pat yra sakęs, kad Lietuva,
siekdama 2018 metais prisijungti prie EBPO, privalo paspartinti
urėdijų pertvarką.
Valstybinės miškų urėdijos pirmąjį šių metų ketvirtį
uždirbo 9,764 mln. eurų normalizuoto grynojo pelno – 3,4 proc.
daugiau nei 2015 metų sausį-kovą.
