Konferencijoje dalyvavo garsus Rusijos fizikas Andrejus Rostovcevas, vienas iš bendrijos „Dissernet“ įkūrėjų. Ši bendrija, kurios pilnas pavadinimas – Laisva interneto bendrija „Dissernet“ – užsiima plagijuotų disertacijų demaskavimu.
Pasak A.Rostovcevo, šiose konferencijose mokslininkų iš Rusijos būna labai mažai, dažniausiai tai Aukštosios ekonomikos mokyklos atstovai. Šioje mokykloje ir gimė idėja papasakoti konferencijoje apie „Dissernetą“.
Portalo „gazeta.ru“ žurnalistas Pavelas Kotliaras paprašė mokslininko papasakoti apie jo darytą pranešimą, iš kurio užsienio mokslininkai sužinojo apie mokslinių disertacijų plagijavimo mastą Rusijoje. Jūsų dėmesiui – sutrumpintas interviu su A.Rostovcevu.
— Ar tiesa, kad Europos mokslininkai vedė vienas kitą paėmę už rankos paklausyti jūsų pranešimo apie tai, kaip rusai rašo disertacijas?
— Taip, būtent taip ir buvo. Tai buvo vienintelis pranešimas, kada visi, kas buvo salėje, arba pasisakė, arba uždavinėjo klausimus, niekas neliko abejingas, juk paprastai po pranešimo paploja, vienas kitas klausimas – ir išsiskirsto. Aš pasakojau apie tai, kokia Rusijoje padėtis su disertacijų gynimu, pranešimas vadinosi „Reputacijos krizė Rusijos akademinėje srityje“.
— Jūs manote, kad mokslininkai Vakaruose žino, kaip Rusijoje pastaraisiais metais plagijuojamos disertacijos?
— Ne, jie net neįsivaizduoja šios nelaimės masto. Man sunku žodžiais nusakyti, kaip juos pribloškė tai, ką jie išgirdo. Ko gero, daugelis iš jų net nepatikėjo tuo, ką aš papasakojau.
Salė į pranešimą reagavo kvatojimu, tai buvo cirkas.
Visi įdėmiai klausėsi, ir mokslininkų iš išsivysčiusių Vakarų valstybių reakcija buvo nustebimas: kaip apskritai tai įmanoma? Juk lyg ir laikoma, kad Rusija priklauso civilizuotam pasauliui.
— Mokslininkus labiau pribloškė disertacijų plagijavimo mastai ar tai, kaip Rusijoje nusirašinėjama?
— Juos pribloškė mastai, mokslininkai stebėjosi: ką šiuo klausimu mano valstybė, mūsų švietimo ir mokslo ministerija? O aš taip ir atsakydavau, kad mūsų valstybė šią praktiką gina teisėkūros lygiu, papasakojau, kaip švietimo ir mokslo ministerija nustatė senaties terminą nesąžiningų disertacijų apskundimui. Sėdintys salėje sunkiai tuo patikėjo...
— Beje, o kitose šalyse yra analogiškų senaties terminų?
— Aš specialiai domėjausi – Europoje to nėra, išskyrus Slovakiją ir Čekiją.
Ir todėl likusiai Europai šios dvi šalys yra galvos skausmas, kadangi į Vokietiją, Prancūziją iš ten važiuoja diplomuoti gydytojai, kurių diplomų negalima patikrinti. Aš papasakojau, kad Rusijoje disertantas, jeigu nusirašo, tai nusirašo plačiu užmoju, gaunasi, ką mes vadiname karbunkulu (piktvote, šunvote. – Red.) – kada didžioji dalis disertacijos puslapių yra nusirašyta. Ir čia pat pateikiau pavyzdį, kad Vokietijoje mūsų kolegos ieško tik nusirašytų frazių, sakinių.
Savaime suprantama, aš papasakojau istoriją apie tai, kaip mūsų deputatas Igošinas (Dūmos deputatas Igoris Igošinas, V.Putino bendrapartietis, Ekonominės politikos, naujovių plėtros ir verslininkystės komiteto narys. – Red.) savo disertacijoje šokoladą pavertė jautiena, o salė mirė iš juoko.
Žmonės taip pat negalėjo suprasti, kaip autorius pakeitė esminius žodžius, o statistinius duomenis, paveikslėlius paliko. Apskritai mūsų kolegos vokiečiai iš analogiškos bendrijos nuolat man primena, kad apie tai reikia kalbėti. Svarbu, kad Rusijoje tai ne pavieniai atvejai, pas mus tai jau ištisas socialinis institutas. Ir aš kartoju, kad mūsuose tai ne juodoji rinka, o ištisas institutas, kadangi šią rinką sustiprina valstybės įstatymai.
Mes matėme, kaip neseniai švietimo ir mokslo ministerija parodė iniciatyvą atimti mokslinius laipsnius tik teismo sprendimu. Šios idėjos autorių atleido, ir mes nežinome, ar tai buvo realus, ar fiktyvus „iešmininkas“, bet aš abejoju, kad tai galėjo nutikti nežinant ministerijos Mokslinių kadrų atestacijos departamento vadovei Inessai Šiškanovai.
— Mokslininkai iš kokių nors šalių pasakojo, kad ir jie susiduria su panašiomis problemomis, susijusiomis su disertacijų plagijavimu?
— Sekcijos vadovas labai susidomėjo mano pranešimu. Pasirodo įtariama, kad Meksikos prezidento (Enrique Peña Nieto. – Red.) disertacija yra plagiatas. Ir man, ir jam (sekcijos vadovui) visi sakė: „Na, jūs ten ir užgriebėte!“. Ir patarė būti atsargesniems. O vienas mokslininkas iš Brazilijos man patarė apsidrausti patikimoje bendrovėje.
Parengė Leonas Grybauskas
