Buvęs aplinkos ministras europarlamentaras Valentinas Mazuronis
mano, kad atliekų rūšiavimo gamyklas iš privačių operatorių
nori perimti RATC'ai, tačiau, anot jo, tokiu atveju sumažėtų jų
valdymo ir kainodaros skaidrumas.
Savo ruožtu dabartinis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas
svarsto, jog kai kuriuose miestuose nutraukiamos sutartys su atliekų
rūšiavimo gamyklų operatoriais rodo, jog juos norima išstumti ir
pakeisti naujais – palankesniais operatoriais.
Tuo metu Vilniaus meras
Remigijus Šimašius pareiškė, kad pati Aplinkos ministerija galbūt
bando pakeisti Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorę
„Energesman“.
Buvęs ir dabartinis ministrai BNS teigė, kad krizę Vilniuje,
kai atliekų rūšiavimo gamykla buvo perpildyta atliekomis, skirtomis
deginti nepastatytose Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse,
buvo galima numatyti iš anksto ir spręsti ne paskutinę minutę.
Turėjo užtikrinti veiklos skaidrumą
Aplinkos ministru 2012-2014 metais dirbęs Valentinas Mazuronis
BNS teigė, jog savivaldybių valdomi regioniniai atliekų tvarkymo
centrai (RATC'ai) gali turėti tikslą perimti atliekų rūšiavimo
gamyklų valdymą iš konkurso būdu atrinktų operatorių.
„Man atrodo, kad daugelyje vietų RATC'ai bando perimti valdymą
ir operuoti patys gamyklas rūšiavimo, bet tada viskas vienoje
saujoje. Mano nuomone, jeigu kalbame apie skaidrumą ir kainų
nustatymą, tai nėra skaidru.
Tokių norų ir bandymų tą daryti
yra. Motyvuojama, kad tie operatoriai nedirba ir pelnas per mažas.
Kaip gali būti pelnas per mažas operatoriui, o RATC'ui pats tas?
Dabar kas vyksta, aš neturiu duomenų, bet kad čia vyksta
kažkokie dalykai, panašūs į spaudimus ar bandymus kažkaip kažką
pakeisti, man toks įspūdis susidaro“, – BNS kalbėjo V.Mazuronis.
Anot jo, 2010 metais pradėjus statyti atliekų rūšiavimo
gamyklas, buvo nuspręsta, kad jas pastatyti ir valdyti turi
privačios bendrovės, o jas kontroliuoti – RATC'ai.
„Tuo metu buvo mintis, kad RATC'ai, kurie priima atliekas ir
nustato atliekų surinkimo kainas, kad jie nebūtų operatoriai tų
gamyklų, o tas, kas užsiima statyba, būtų ir operatoriai, kad
kainų nustatymas ir kontrolė nebūtų vienose rankose su rūšiavimo
gamyklomis. Tokia buvo schema pasirinkta.
Aš, būdamas
ministru, jutau (RATC'ų valdymo – BNS) norą, nes pradžioje buvo
skelbiami konkursai be operavimo ir tik statybai. Tada aš pasirašiau
įsakymą, kad kartu su statyba būtų perkamas ir operatorius. Tokia
buvo pozicija ir atrodė, kad tai yra teisinga“, – kalbėjo buvęs
aplinkos ministras.
ES 2007-2013 metais Lietuvai skyrė 235,5 mln. eurų atliekų
tvarkymo sistemos plėtrai.
Aplinkos ministerijos ES paramos
administravimo departamento vadovas Inesis Kiškis BNS teigė, kad
ilgai nebuvo apsispręsta, kaip įgyvendinti ES reikalavimus atliekų
tvarkymo srityje.
2010 metais savivaldybės nusprendė statyti
atliekų rūšiavimo gamyklas, o paraiškas finansavimui buvo galima
teikti iki 2010 metų rugsėjo vidurio.
Jeigu rūšiavimo gamyklų operatoriai būtų savivaldybių
valdomi RATC'ai, tai būtų traktuojama kaip valstybės parama, ir jos
suderinimas būtų užtrukęs iki pusantrų metų, todėl projektai
galėjo negauti finansavimo.
Anot I.Kiškio, todėl Aplinkos
ministerija nusprendė, jog mažiausiai penkerius metus gamyklas
turės valdyti konkurso būdu pasirinktas operatorius. Rangos ir
operatoriaus konkursai galėjo būti skelbiami atskirai.
V.Mazuronis, norėdamas paskatinti gamyklos statybą Vilniuje,
2013 metais pakeitė nuostatą, kad ją pastatyti ir valdyti turi ta
pati bendrovė.
Anot I.Kiškio, dėl to vienas gamyklas šiuo metu
valdo RATC'ai, o kitas – konkursuose parinkti operatoriai. Minimalus
penkerių metų valdymo laikotarpis pasirinktas, nes per jį turi
būti užtikrinta ES paramą gavusio projekto veikla. Vėliau
gamyklos gali būti perduotos RATC'ams.
Atliekų tvarkymo rinkoje – persiskirstymas
Aplinkos ministras K. Trečiokas mano, jog dvi nutrauktos sutartys
su operatoriumi Klaipėdoje ir Marijampolėje ir grasinimas nutraukti
sutartį Vilniuje rodo, kad rinkoje vyksta persiskirstymas, tačiau
jam kol kas neaiškios priežastys ir tikslai.
„Aš darau tam tikrą prielaidą. Mes matome, kas vyksta
šalyje. Operatoriai laimi konkursus, pastato įrenginius ir toliau
eksploatuoja įmonę 15-20 metų. Bet Klaipėdoje operatorius nesugeba
vykdyti savo įsipareigojimų dėl nežinomų priežasčių, todėl
nutraukiama sutartis.
Marijampolėje nutraukiama sutartis, Vilniuje
grasinama nutraukti sutartį. Sutartis nutraukti yra jų teisė, bet
ta tendencija rodo, kad kažkas vyksta.
Iš (naujų operatorių – BNS)
konkurso sąlygų pasimatys, kam taikomas konkursas. Pasibaigus
konkursui (Klaipėdoje – BNS) matysime, kas tie naujieji – geresni
operatoriai“, – kalbėjo ministras.
Marijampolėje anksčiau nutraukta valdymo sutartis su „NEG
recycling“ buvo atnaujinta kai bendrovė ir Marijampolės apskrities
atliekų tvarkymo centras taikiai susitarė dėl valdymo veiklos
atnaujinimo ir nuostolių padengimo.
Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro vadovas Algirdas
Bagušinskas BNS sakė, jog sutartis su „NEG recycling“ liepos
pradžioje buvo nutraukta, nes bendrovė nevykdė savo
įsipareigojimų – neišrūšiavo visų į gamyklą patekusių
atliekų ir dalį jų vežė tiesiai į sąvartyną. Tačiau po
derybų sutartis buvo atnaujinta.
„Jie pripažino, kad sutartis buvo nutraukta teisėtai. Buvo
susirinkimas ir pasiūlyta pasirašyti taikos sutartį. Mes su ja
sutikome. Jie padengė įsipareigojimus ir vėl vykdo veiklą“, –
teigė A.Bagušinskas.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras iš „NEG
recycling“ gamyklos valdymą perėmė birželio pabaigoje, nes
bendrovė taip pat buvo sustabdžiusi atliekų rūšiavimą ir
nevykdė įsipareigojimų.
K.Trečiokas negalėjo tiksliai pasakyti, kodėl vyksta
perskirstymas rinkoje, nes neturi pakankamai duomenų. Jo manymu,
turėtų būti pakeistas RATC'ų statusas.
„Nėra gerai, kad RATC'ai yra uždaros akcinės bendrovės ir
pelno siekiančios bendrovės – tai brangina paslaugas gyventojams.
Aš manau, kad jos turėtų būti viešosios įstaigos, kurios tik
pasidengtų sąnaudas.
Čia diskutuotinas klausimas, bet tai nėra
gerai, nes vis atsiranda noras padidinti tarifus ir įsivežti daugiau
atliekų“, – sakė K.Trečiokas.
V.Mazuronis savo ruožtu sakė, kad praėjusią savaitę kilusi
krizė Vilniuje susijusi su „kažkieno noru pakeisti valdymo
struktūras“.
„Mano nuojauta, kad kažkas vyksta ir bandoma dalintis bei
konkuruoti, yra vienareikšmė. Aš nesuprantu automobilių sustabdymo
ir miesto palikimo su neišvežtomis šiukšlėmis.
Aš nesuprantu
nesusikalbėjimo tarp savivaldybės, operatoriaus ir VAATC'o. Visas
tas sąmyšis atrodo keistai ir gali būti bandymai tam tikri kažką
esamoje situacijoje keisti ar perskirstyti. Aš neatmesčiau tokios
galimybės, kad tai yra kažkokie užkulisiniai interesai“, –
kalbėjo V.Mazuronis.
Vilniaus šiukšlių krizė – išpūsta
K.Trečiokas BNS teigė, kad Vilniuje kilęs nesusikalbėjimas
tarp VAATC'o ir atliekų rūšiavimo gamyklos operatorės
„Energesman“ dėl degiųjų atliekų pertekliaus buvo išpūstas –
problemos buvo galima išvengti, prašant leidimų atliekas saugoti ne
gamyklos teritorijoje.
„Galima sandėliuoti, galima į kitus regionus vežti, bet tą
reikia daryti pagal teisės aktus. Kai nesilaikant teisės aktų
daroma, tai neleidome į Visaginą vežti sandėliuoti, nes buvo
netinkamai išduotas leidimas ir netinkama vieta. Pats vežimas ten
buvo galimas, bet nebuvo suderinta viskas iki galo“, – BNS teigė
ministras.
Anot K.Trečioko, deginimui skirtų atliekų pertekliaus problema
Vilniuje turėtų būti išspręsta, nes jas pusę metų leista
laikyti Kazokiškių sąvartyne, o norint jas laikyti iki trejų
metų, reikės įrengti specialią aikštelę ir atlikti poveikio
aplinkai vertinimą (PAV). Jeigu atliekos bus laikomos ilgiau nei
trejus metus, būtų pažeisti ES įsipareigojimai ir grėstų baudos.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius pirmadienį sakė, jog dėl
krizės Vilniuje kalta būtent Aplinkos ministerija, kuri galbūt
aktyviai bando pakeisti atliekų rūšiavimo gamyklos operatorę
„Energesman“, kuri, pasak žiniasklaidos, susijusi su koncernu
„Icor“ (anksčiau – „Rubicon group“) – dėl netinkamų ryšių
su šia verslo grupe šešėlis iki šiol persekioja buvusį Vilniaus
merą Artūrą Zuoką.
„Taip atrodo, tarsi Aplinkos ministerija dalyvautų kažkokiuose
verslo kovose, kas valdys „Energesman“ – įmonę, kuri užsiima
atliekų rūšiavimu. Nedrįstu to sakyti, bet vienareikšmiškai į
tą funkciją buvo žiūrima aplaidžiai“, – žurnalistams teigė
R.Šimašius.
Po daugiau nei savaitės darbo minimalia galia „Energesman“
valdoma atliekų rūšiavimo gamykla pirmadienį pradėjo veikti visu
pajėgumu. Įmonė yra perpildyta degiosiomis atliekomis, skirtomis
deginti nepastatytose Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse –
pirmoji elektrinė bus pastatyta iki 2018-ųjų pabaigos, antroji –
2019 metais.
K.Trečiokas praėjusį penktadienį pasirašė įsakymą,
leidžiantį degias atliekas saugoti Kazokiškių sąvartyne. VAATC
vadovas Tomas Vaitkevčius BNS sakė, jog trumpalaikį susitarimą
dėl atliekų vežimo tikimasi pasirašyti antradienį.
Lietuvos atliekų rūšiavimo sistema
Atliekų rūšiavimo sistemos kūrimas prasidėjo 2010 metais, kai
buvo papildytas atliekų tvarkymo planas. Jame buvo nurodyta, kad
Lietuva, vykdydama įsipareigojimus ES, iki 2020 metų turi daugiau
nei 50 proc. komunalinių atliekų paruošti antriniam panaudojimui
arba perdirbti, o savivaldybės iki 2015 metų turi sukurti atliekų
tvarkymo sistemą.
Lietuvoje buvo pradėti rengti atliekų rūšiavimo įrenginių
projektai, kartu tikintis, kad Lietuvoje bus praplėstos atliekų
deginimo galimybės. Iš viso buvo suplanuota 11 atliekų rūšiavimo
gamyklų.
Šiandien Lietuvoje veikia 10 tokių gamyklų. Vilniuje gamyklą
valdo bendrovė „Energesman“, Šiaulių ir Marijampolės gamyklas
– bendrovė „NEG recycling“ – dėl įsipareigojimų nevykdymo
sutartis su ja buvo liepą nutraukta Klaipėdoje, kur turėtų būti
skelbiamas naujas operatoriaus konkursas. Panevėžio gamyklą valdo
bendrovė „Ekoatliekos“, o Telšių – bendrovė „Veistas“.
Kauno, Kėdainių, Alytaus, Utenos rūšiavimo gamyklas valdo
RATC'ai. Vienintelė Tauragės gamykla kol kas nėra pastatyta – ją
planuojama pastatyti iki 2020 metų.
Visos jau veikiančios gamyklos pastatytos 2015-2016 metais, o jų
operavimo sutarčių laikas truks nuo 5 metų (Klaipėdoje) iki 20
metų (Vilniuje).
„Energesman“ ir „NEG recyling“ yra susijusios per
akcininkus. 60 proc. „Energesman“ akcijų valdo pernai liepą
įkurta bendrovė „Pirmoji investicija“ (ją valdo Olandijos
investicinis fondas „Nordic Investment Fund I“, o šio fondo
valdytojas yra Kipre registruota įmonė „Stichting NordBridge
Capital“), 19 proc. – bendrovė „AEnergija“, 20 proc. –
„Segestra“ ir 1 proc. – Laura Karklaitė-Čiškauskienė.
„NEG
recycling“ 36 proc. akcijų valdo „Segestra“, 35 proc. –
„AEnergija“, 15 proc. – „New Energy Group“, o 14 proc. –
Vytautas Banys.
