Atliekų krizė Vilniuje kilo mechaninio biologinių atliekų (MBA) gamyklai paskelbus, kad ji negali perdirbti ir sutalpinti viso kiekio atvežamų atliekų. Padėtis gali paaštrėti dar labiau, nes nuo spalio 1 dienos trims savaitėms vienintelė Lietuvoje esanti atliekų deginimo gamykla Klaipėdoje uždaroma techninei patikrai. Aplinkos ministerija dūrė sostinės savivaldybei, kad ši nesusidoroja su šiukšlių reikalais, R.Šimašius atkirto, kad dėl kritinės padėties kalta būtent Aplinkos ministerija.
„Aplinkos ministerija neleido „Energesman“ apdorotų atliekų saugoti sąvartyne ir net kai kuriose bendrovei priklausančiose aikštelėse. Ministerija nuolat pateikė viena kitai prieštaraujančias informacijas. Susidarė įspūdis, jog valstybinės institucijos įsivėlė į užkulisinius atliekų verslo interesų konfliktus“, – pirmadienį spaudos konferencijos Vilniaus savivaldybėje metu kalbėjo R.Šimašius.
Jis tvirtino, jog dar prieš pusę metų savivaldybė ministerijai buvo išsiuntusi paklausimą, ką daryti su atliekomis, jei dėl kokių nors priežasčių sutriktų MBA veikla, o į Kazokiškių sąvartyną atliekas vežti jau draudžiama. Tačiau atsakymo nesulaukė.
R.Šimašius taip pat teigė, kad šiuo metu derinamos VAATC ir
„Energesman“ degių atliekų saugojimo Kazokiškių sąvartyne
sutarties detalės, pagal ją „Energesman“ turės sumokėti tik
už degiųjų atliekų saugojimą.
Vicemeras L.Kvedaravičius sakė, jog MBA gamyklą valdančiai bendrovei „Energesman“ išsiųstas pasiūlymas, kaip iki rugsėjo 21 dienos išspręsti šiukšlių krizę.
Jei derybos napavyktų, savivaldybė grasina nutraukti sutartį su „Energesman“ ir ieškoti kito atliekų apdorojimo operatoriaus. Priežastis – „Energesman“ esą pažeidė su VAATC sudarytą sutartį, pagal kurią įsipareigojo priimti ir apdoroti visas iš Vilniaus regiono atgabenamas šiukšles.
Padėtį aštrina ir tai, kad nuo spalio 1 dienos Vilniaus MBA apdorotas atliekas (kietąjį atgautą kurą, KAK) deginanti jėgainė „Fortum“ trims savaitėms mažins pajėgumus dėl techninės profilaktikos.
„Fortum“ nurodė Vilniaus MBA per savaitė atvežti ne daugiau kaip 200 tonų KAK'o, jo per tokį laiką Vilniaus gamykloje susikaupia 300 tonų.
„Vyriausybė padarė didžiulę klaidą, kai skatino statyti mechaninio atliekų apdorojimo gamyklas, bet nepasirūpino, kad tuo pačiu metu prie jų būtų pastatytos kogeneracinės, apdorotas atliekas deginančios jėgainės. Susidarė tokia padėtis – degalinė yra, degalų apsčiai, o automobilių nėra“, – gilumines Vilniaus krizės priežastis aiškino VAATC direktorius T.Vaitkevičius.
Jis tačiau tikino, jog vilniečiai turėtų būti ramūs: šiukšlės iš jų namų bus išvežtos, savivaldybė nenumato didinti šios paslaugos tarifų.
Tačiau, anot jo, po Seimo rinkimų atliekų išvežimo kaštai visuose regionuose gali smarkiai padidėti.
Iš tiesų Vilniuje šiukšlių krizės galėjo būti išvengta – dar 2013 metais bendrovė „Reenergy“ Jočionių gatvėje, šalia MBA buvo pradėjusi statyti kogeneracinę atliekų deginimo gamyklą. Tačiau tik įkasus simbolinį akmenį, Statybų inspekcija panaikino sostinės savivaldybės išduotą leidimą statyti.
Vėliau kogeneracinių jėgainių statybą į savo rankas perėmė Vyriausybė.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas praėjusį penktadienį
dėl susidariusios situacijos kaltino Vilniaus savivaldybę ir
paragino prisiimti atsakomybę.
Jis taip pat kalbėjo, jog dėl
galbūt neteisėtų savivaldybės veiksmų svarstoma kreiptis į
teisėsaugą. Jis penktadienį taip pat pasirašė įsakymą,
leidžiantį degias atliekas saugoti Kazokiškėse, tačiau VAATC su
„Energesman“ kol kas negali baigti derybų dėl saugojimo, nes
įsakymas nėra paskelbtas viešai.
