Per šimtą metų Oginskiai Rietavui padarė daug gero: panaikino baudžiavą, anksčiau nei kitur Lietuvoje įvedė elektrą, čia nutiesta ir pirmoji Lietuvoje telefono linija, sujungusi Rietavą ir Plungę. Ir visa tai praėjus vos penkeriems metams nuo telefono išradimo pasaulyje.
Rietavo šlovės viršūnė
Oginskiai Rietave įkūrė ir žemės ūkio bei muzikos mokyklas.
„Tai buvo pirmoji profesionali šešiametė muzikos mokykla“, – pabrėžė Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytautas Rutkauskas.
Muziejus veikia iš griuvėsių prikeltame XIX a. vidurio Oginskių dvaro architektūrinio ansamblio pastate, kuriame 1874 – 1903 metais ir veikė kunigaikščio Bogdano Oginskio muzikos mokykla.
„Deja, bet mes atėjome per daug vėlai. Ne kartą juokavome, kad būtume čia atėję iki Pirmojo pasaulinio karo, kai dar nebuvo prarasta ypatingoji Rietavo dvasia, būtų kitaip. Kita vertus, mūsų kartai teko ypatinga misija visa ta sugrąžinti“, – optimizmo nestokoja muziejaus direktorius V.Rutkauskas.
Lydėdamas po Rietavą karieta riedančius turistus jis didžiuodamasis pasakojo: „Įvažiuojame į rūmų teritoriją. Deja, nepamatysime pačių rūmų, o tik pamatų kontūrus. Štai vėliavos bokštas, rūmų akmenys ir garsioji portiko kolonada, prieš kurią netrukus iškils paminklas Mykolui Kleopui Oginskiui ir jo palikuonims. Čia Rietavo šlovės viršūnė“.
Visas rūmų kompleksas driekiasi į parko gilumą.
Sulaukia ir užsieniečių
Oginskių palikimas traukia ne tik po Žemaitiją pakeliauti susiruošusius lietuvius, bet ir vokiečius, lenkus.
„Mes esame vartai į Žemaitijos gilumą. Ypač baltarusius dominame, taip pat atvyksta turistų iš Latvijos, kasmet mus aplanko turistai iš Rusijos miestų – Maskvos ir Sankt Peterburgo“, – pasakojo V.Rutkauskas.
„Mūsų pagrindinis leitmotyvas – Oginskiai. Gražiai į kultūrinį palikimą įsikomponuoja ir jų plėtoti gamybos reikalai – ir pieno, ir kitų produktų“, – rodydamas į senąją pieninę pasakojo muziejaus direktorius.
Būtent tai tapo ir svarbiausiu argumentu, kad Rietavas nutarė prisidėti prie naujo turistinio-kulinarinio maršruto po Lietuvą „Pieno kelias“.
Kodėl Oginskiai pasirinko Rietavą? Juk čia pat Klaipėdos uostas. Tad žemės ūkio produkcija iš čia dideliu srautu buvo gabenama į Vakarus.
„Ir pieno produktų gamyba, ypač sūrių, čia veikė kaip šveicariškas laikrodis“, – pabrėžė V.Rutkauskas, jau daug metų paskyręs Oginskių istorijos tyrinėjimams.
Ilgainiui senasis pieninės pastatas pereis į verslo rankas – siekiama, kad ten būtų tęsiama pieno produktų gamyba, galbūt steigiamos nakvynės vietos. Šiuo statiniu jau susidomėjo „Žemaitijos pienas“.
Dabar apsistoti Rietave ar prie jo siūlo keleri svečių namai, taip pat laikinai apsigyventi galima ir Žemaitijos kolegijos bendrabutyje.
Ką dar aplankyti Rietave?
Rietavo žirgynas
Rietavo žirgynas įkurta 2010 m., siekiant išlaikyti kunigaikščių Oginskių Rietave pradėtą tradiciją laikyti ir veisti nykstančios Lietuvoje senosios veislės žirgus – žemaitukus, propaguoti ir plėtoti jojimo sportą. Žirgyno teritorija užima 50 ha plotą. Žirgyne auginama 40 ekologiškų avių banda, tad galima užsisakyti avienos, įsigyti sertifikuotame sode auginamų ekologiškų vaisių ir uogų. Tam tikru metu galima įsigyti kumelės pieno.
Senųjų amatų ūkis „Rupūžynė“
Amatų ūkis įkurtas 2012 m. Ūkio lankytojai gali pamatyti ir patys išbandyti senųjų amatų technologijas, apsilankyti senovinių rakandų muziejuje, vietoje surinktų žolelių arbatos, pasikalbėti ir išgirsti amatų ūkio istorijų. Vyksta keramikos, vitražo mozaikos, tapybos, floristikos mokymai. Tveruose organizuojami tarptautiniai dailininkų plenerai.
Plungė, Platelių ežeras
