Marijampolės cukraus fabriko istoriją puikiai išmanantis istorikas
Benjaminas Mašalaitis surinko unikalių faktų apie šios įmonės gimimą ir
vystymąsi.
„Kai 1930 metais stipriai nukrito javų kainos, Lietuvos žemės ūkyje
įvyko lūžis. Cukrinių runkelių augintojų draugija paprašė vyriausybės
padidinti muitus cukrui. Anuomet Lietuvoje runkelių plotai siekė 2000
hektarų. Tai buvo sąlyga perdirbti šią žemės ūkio kultūrą.
Buvo sudaryta tarpžinybinė komisija, kuri tyrė, kokios yra sąlygos
statyti cukraus fabriką. Komisija aiškinosi, kur ir kokio didumo
fabrikus statyti.
Buvo nuspręsta, jog įmonę, galinčią per parą perdirbti 600–800 tonų
cukrinių, labiausiai apsimokėtų statyti Marijampolėje“, – teigia
B.Mašalaitis.
Istorikas svarsto, jog šis miestas buvo pasirinktas todėl, kad jame tuo
metu nebuvo jokių stambių pramonės įmonių, buvo daug bedarbių, tačiau
šiame krašte buvo geri keliai bei derlingos žemės.
B.Mašalaičio duomenimis, tais laikais Marijampolėje buvo 11400
gyventojų: 4600 lietuvių, 4300 žydų bei 700 kitų tautybių.
Cukraus fabriko statyba, kurioje triūsė apie 300 darbininkų, buvo
patikėta Čekoslovakijos bendrovei „Škoda“.
Plytos buvo gabenamos iš aplinkinių plytinių, o geležinkeliu
atriedėjusios statybinės medžiagos buvo perkraunamos į arklių traukiamus
vežimus ir dardėdavo į statybvietę.
1931-ųjų spalio viduryje Marijampolės cukraus fabrikas buvo iškilmingai
atidarytas. Jame dalyvavo tuometės Lietuvos vyriausybės, kariuomenės,
bankų atstovai, kunigai bei profesoriai.
Pirmuoju fabriko direktoriumi tapo Juozas Jankauskas, įmonei vadovavęs
iki savo mirties – 1937-ųjų.
Istoriko B.Mašalaičio duomenimis, per pirmuosius septynerius metus
fabrikas pagamino 896 622 maišus cukraus, valstybei sumokėjo 34 mln.
tuomečių litų.
„Už cukrinių runkelių pervežimą geležinkeliečiams buvo sumokėta apie 5
mln. litų.
Fabriko dėka atsirado kalkakmenio gamyklos ir susikūrė keli maišų
siuvimo fabrikai.
1938 m. cukraus maišas (100 kg) buvo parduodamas už 94 litus, o cukraus
pudros dėžė (50 kg) už 52,20lt.
Nors centneris išspaudų buvo vertas trijų litų, tačiau jį ūkininkams
atiduodavo veltui. Pastarieji taip pat galėdavo pasiimti ir kalkių
purvo. Iš pradžių ūkininkai atsargiai žiūrėjo į išspaudas, bet vėliau
prie jų susidarydavo eilės“, – teigė istorikas B.Mašalaitis.
1935-aisiais fabriko sandėlyje buvo kilęs gaisras, kuris sunaikino 3
tūkst. tonų cukraus.
Tačiau kur kas didesnių nuostolių pridarė Antrasis pasaulinis karas. Per
jį buvo sugriauta didelė dalis pastatų, o išlikę iki šių dienų yra
kultūros paveldo objektai.
Fabrikas buvo atstatytas 1947-aisiais.
1962–1990 vyko cukraus fabriko rekonstrukcija, buvo perstatyti keli jo
objektai bei skyriai.
Vienas iš niūresnių fabriko gyvavimo periodų – 1996–1999 metai.
Tuomet vyko įmonės privatizacija, kelis kartus keitėsi jos valdymas,
nevyko jokia modernizacija. Fabrikui grėsė išnykimas.
1999-ųjų rudenį įmonių grupė „Arvi“ ryžosi finansuoti cukraus fabriką,
skyrė daug lėšų jo atnaujinimui bei modernizavimui.
Tų pačių metų sezonas įmonei buvo sėkmingas, – ji pasiekė geriausių
gamybos rezultatų per visą fabriko istoriją.
„Cukraus fabrike buvo sukurta tūkstančiai darbo vietų, susiformavo
regiono agrokultūros tradicijos. Pirmasis Lietuvos cukraus fabrikas
šiandien tapo ne tik pramonės, bet ir edukacijos, mokslo ir kultūros
erdve“, – sakė įmonių grupės „Arvi“ prezidentas Vidmantas Kučinskas.
Fabriko produkcija pasiekia Latviją, Estiją, Švediją, Suomiją, Vokietiją
bei Ispaniją.
Cukraus gamybos sezonas prasideda rugsėjį ir tęsiasi iki gruodžio.
Per parą perdirbama per 2500 tonų cukrinių runkelių, pagaminama apie 400
tonų cukraus.
Ketvirtadienį marijampoliečiai bei didelis būrys svečių apžiūrėjo 1934
metais statytame fabriko klube parengtą parodą, kurioje eksponuojamos
istorinės nuotraukos, autentiški baldai, įrankiai, metraščiai.
Angare, kuriame telpa tūkstantis žiūrovų, istorikas ir žurnalistas
Rimvydas Valatka pasakojo apie Marijampolės cukraus fabriko reikšmę
Lietuvos istorijai.
Cukraus pramonei bei žemės ūkiui nusipelniusiems žmonėms buvo įteikti
ordinai bei medaliai „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“. Jų steigėjai yra
Aleksandro Stulginskio universitetas, įmonių grupė „Arvi“, Žemės ūkio
konsultavimo tarnyba ir Baltijos agroverslo institutas.
Marijampolės savivaldybė šv.Jurgio Marijampolės globėjo medaliais
apdovanojo bendrovės „Arvi cukrus“ cukrinių runkelių laboratorijos
vedėją Vydą Petrauskienę bei gamybos ir technikos direktorių Vidą
Piepolį.
Angare koncertavo ansamblis „Lietuva“ bei solistė Jovita Vaškevičiūtė.
Jubiliejinės šventės rengėjai visus vaišino runkelių traškučiais,
saldžiais gėrimais ir runkelių sriuba.
˙
