Iniciatyvos kritikai rodo į šiuo metu Anykščių rajone baigiamus
statyti didelius šiltnamius, kurie neteisėtai statomi ant kvarcinio
smėlio išteklių.
Baiminamasi, kad įteisinus statybas, telkiniuose ateityje bus
sunku išgauti kvarcą, smėlį ir kitus išteklius, nes nugriauti
statinius nebus paprasta.
Be to, įteisinus Anykščiuose statomus
šiltnamius, kiltų grėsmė, kad po keliolikos metų šalis
neturėtų galimybių išgauti savo kvarco, jį tektų brangiai
importuoti.
Maža to, statybas jau yra palaiminęs teismas, kurio
sprendimas paremtas dar tik planuojamu Seime svarstyti įstatymo
pakeitimu.
Žemės gelmių įstatymo pataisų autoriai tikina, kad
pakeitimai, kuriais siūloma leisti nesudėtingų statinių statybas
naudingųjų iškasenų telkiniuose, leis išnaudoti laisvus žemės
plotus.
Jie teigia, kad siūlomos pataisos ir šiltnamių statybos
Anykščių rajone yra tik sutapimas.
Parlamentaro konservatoriaus Sergejaus Jovaišos kartu su
kolegomis Pauliumi Saudargu ir Stasiu Šedbaru parengtos įstatymo
pataisos, kurias Aplinkos ministerija kiek pakeitė, aktualios
ūkininko Audriaus Juškos Anykščių rajone statomiems beveik 10
mln. eurų vertės šiltnamiams, kurie kyla virš stiklo pramonėje
naudojamų kvarco klodų.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija statybas
teisme buvo sustabdžiusi, tačiau vėliau su ūkininku ir statybos
leidimą išdavusia Anykščių valdžia susitarta taikiai.
Asociacija: reguliavimas skirtas tik vienam ūkio subjektui
Bene labiausiai siūlomas pataisas kritikuoja Lietuvos karjerų
asociacija, kuri Aplinkos ministeriją paragino atsisakyti
nereikalingo reguliavimo. Asociacijos vadovo teigimu, pakeitimai
sukels daug problemų ir apsunkins priėjimą prie naudingųjų
iškasenų.
„Siūlomas teisinis reguliavimas mums nesuprantamas. Lietuvos
teritorijoje naudingosios iškasenos užima tik apie 3 proc. šalies
teritorijos, didelė jų dalis yra po miškais.
Manome, kad tikrai
galima rasti statyboms kitas vietas, kurios netrukdytų ateityje
išgauti naudingųjų iškasenų. Įstatymo projektas yra visiškai
nereikalingas, perteklinis, jis nieko nereguliuoja, o tik blogina
sąlygas“, – BNS sakė Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas
Antanas Bartulis.
Jis aiškino, kad įstatymo pataisų iniciatorių S.Jovaišos,
P.Saudargo ir S.Šedbaro projektui Vyriausybė su pastabomis pritarė
birželio pabaigoje.
Svarstant Seimo Aplinkos apsaugos komitete,
projektas buvo papildytas ir įtrauktas į Seimo pavasario sesijos
darbotvarkę, tačiau birželio pabaigoje jis atsiimtas, o liepos
pabaigoje Aplinkos ministerija viešam svarstymui pateikė jau
trečią pataisų variantą.
„Jau prieš pusmetį prasidėjo įstatymo rengimas, judinimas ir
išėjo trys projektai, bandoma būtinai pasiekti tos redakcijos
pakeitimą, kuris, mūsų nuostabai, leidžia statybas ant gamtos
išteklių.
Mūsų surinkta vieša informacija akivaizdžiai
rodo, kad įstatymas keičiamas dėl vieno ūkio subjekto neteisėtos
veiklos įteisinimo“, – BNS kalbėjo A.Bartulis.
Šiuo metu įstatymas numato, kad nenaudojami žemės gelmių
ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų
kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo, ar kitų
veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje. Jį
siūloma papildyti nuostata, kad naudingųjų iškasenų telkiniuose
leidžiama statyti šiltnamius ir kitus nesudėtingus statinius,
išskyrus gyvenamuosius ir sodo namus.
Numatoma, kad statybos gali būti pradėtos, statytojui ir
Vyriausybės įgaliotai institucijai pasirašius sutartį ir pateikus
banko garantiją. Be to, projektas numato, kad ant gamtinių
išteklių pastatyti statiniai per metus turėtų būti nugriauti
statytojo lėšomis, informavus jį apie planuojamą naudingųjų
išteklių gavybą.
Siekia įteisinti nelegalias statybas?
Karjerų asociacijos vadovo manymu, įstatymą siūloma keisti
išskirtinai dėl Anykščių rajone, Vikonių kaime, A.Juškos
statomų šiltnamių.
„Sužinojom, kad idėja turi kitą motyvą, kad projektas
rengiamas ir įgyvendinamas dėl vieno subjekto. Mums kilo abejonė,
ar reikėtų šitaip daryti.
Be to, pamatėme, kad teisminiuose
ginčuose dėl tų nelegalių statybų tvirtinama taikos sutartis,
kurioje kalbama apie parengtą Žemės gelmių įstatymo projektą.
Taigi, Seimas vos ne įpareigojamas priimti įstatymą, nes priešingu
atveju taikos sutartis griūna. Visas kontekstas mus neramina, kad
vienam verslui sudaromos sąlygos kito verslo sąskaita“, –
nuogąstavo A.Bartulis.
Lietuvos geologijos tarnybos atstovas taip pat mano, kad
įstatymą siūloma keisti dėl vieno konkretaus atvejo.
„Mums tiesiogiai to niekas nepateikia, bet ten viskas aišku,
nes dar įstatymas nepriimtas, o jau sprendimai priimami, kadangi
įstatymas tuoj bus priimtas, tai statyba leidžiama ir ta statyba
šiandien sėkmingai baigiama.
O kas bus, jeigu įstatymas nebus
priimtas? Vasarą pravažiavau pro tą vietą, jau ten montuojamos
kolonos, ruošiamasi stogą dengti“, – BNS sakė Geologijos tarnybos
Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Januška.
Šiltnamiai Anykščių rajone su europine parama statomi, gavus
Anykščių rajono savivaldybės leidimus. Statybos inspekcijai
birželio pabaigoje pavyko laikinai sustabdyti statybas – rajono
apylinkės teismas inspekcijos prašymu laikinai sustabdė statybos
leidimą.
Tačiau rugpjūčio pradžioje tas pats Anykščių rajono
apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį tarp A.Juškos,
Anykščių valdžios ir Statybų inspekcijos.
Teismo nutartyje
nurodoma, kad statytojas įsipareigojo, atsiradus poreikiui naudoti
žemės gelmių išteklius, per metus pašalinti nuo sklypo visus
statinius ir bet kokias kliūtis, galinčias trukdyti išteklių
gavybai.
Taikos sutartyje pateikta nuoroda ir į Seime svarstomą Žemės
gelmių įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma įteisinti
šiltnamių statybas naudingųjų iškasenų telkiniuose.
„Mus Anykščių teismo sprendimas šokiravo.
Aš jau
Seime Aplinkos apsaugos komitete esu pareiškęs, kad Geologijos
tarnyba nepritaria. Čia yra labai nešvarus dalykas.
Buvo
komitete S.Jovaiša, kuris yra anykštėnas. Pristatymas buvo labai
trumpas ir glaustas. Kai pareiškiau abejonę, tai iš S.Jovaišos
išgirdau, kad tegul Geologijos tarnyba nesirūpina, visi saugikliai
bus.
Tačiau patobulino pasiūlymą iki absurdo, supainiojo iki tiek,
kad visiems būtų neaišku ir Seimo nariams nekiltų abejonių, kad
reikia priimti“, – pasakojo Geologijos tarnybos atstovas V.Januška.
9,335 mln. eurų vertės projektas, pastatant 6 hektarų ploto
stiklinių šiltnamių bei modernizuojant 2 hektarus veikiančių
šiltnamių, įgyvendinamas europinėmis, A.Juškos bei Šiaulių
banko skolintomis lėšomis.
ES paramą ūkininkams skirstančios
Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) duomenimis, projektui buvo
skirta daugiau kaip 6,5 mln. eurų paramos.
Anykščių rajono apylinkės teismo nutartyje teigiama, kad iki
birželio pabaigos į projektą buvo investuota 2,8 mln. eurų, jis
sukurs 100 naujų darbo vietų.
Šiltnamius statantis ūkininkas A.Juška BNS teigė, kad šiuo
metu yra ne Lietuvoje ir žadėjo pakomentuoti vėliau.
Ūkininkas
priklauso 2011-ųjų pabaigoje įsteigtam žemės ūkio kooperatyvui
„Agrolit“ – jį steigiant, susijungė 5 didžiausi šalies
šiltnamių daržovių augintojai: „Kietaviškių gausa“, „Kauno
šiltadaržiai“ ir „Kėdainių gėlės“ bei ūkininkai A.Juška
ir Algimantas Žemaitis.
Inspekcijos vadovė pasigenda aiškumo
Šiltnamių statybas teisme iš pradžių ginčijusios, tačiau
vėliau poziciją pakeitusios Valstybinės teritorijų planavimo ir
statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė BNS aiškino,
kad dabartinė tvarka neaiškiai reglamentuoja šiltnamių statybas
naudingųjų išteklių telkiniuose.
„Įstatymas sako, kad negalima kenkti ištekliams statant,
tačiau konkrečiai nepasakyta, ko ir kaip negalima statyti. Taikos
sutartimi buvo pažiūrėta į Vyriausybės nutarimu patvirtintas
specialiąsias sąlygas ir pamatėme, kad tose vietose gręžinių
statyti vienareikšmiškai negalima.
Taikos sutartimi statytojai
sutarė toje teritorijoje negręžti ir gręžinius perkelti į kitą
sklypą. Dėl kitų statybų Vyriausybės nutarime jokių apribojimų
nėra, negalima statyti gyvenamųjų namų ir gamybinių statinių,
tačiau apie šiltnamius nėra jokios kalbos“, – BNS aiškino
L.Nalivaikienė.
Anot jos, pasirašyta taikos sutartis yra geriausias sprendimas
šioje situacijoje.
„Manau, kad dabar įstatymo projektas, kuris sukonkretina, yra
tobulesnis, nes dabartinis reglamentavimas dalį statinių leidžia
statyti, dalį draudžia. Mano supratimu, turėtume leisti statyti,
bet su sąlyga, kad esant poreikiui, žmonės turi tuos statinius
nugriauti.
Aš labai tikiuosi, kad tą įstatymą priims ir
viskas susidėlios bendra normalia tvarka“, – kalbėjo Statybų
inspekcijos vadovė.
S.Jovaiša: jokių užduočių nebuvo
Pirmąjį Žemės gelmių įstatymo pakeitimo projektą pateikęs
parlamentaras konservatorius S.Jovaiša, kuris Seimo rinkimuose
kandidatuos Anykščių-Kupiškio apygardoje, BNS teigė, kad pataisas
inicijavo, siekdamas išspręsti opią problemą, kuri esą aktuali ne
tik Anykščių rajone.
„Didžiuliai žemės plotai, kuriuos būtų galima naudoti
nekenkiant toms žemės gelmėms, buvo nenaudojami. Šitokių dalykų
Lietuvoje yra daug, yra Anykščiuose trukdis plėtoti veiklą. Kodėl
gi nepanaudoti to, kas nenaudojama? Praeitos visos procedūros, gauta
ir Vyriausybės išvada, čia viskas tvarkoje, čia nebuvo jokių
zadanijų ar dar kažko.
Tai tikrai susiję su mūsų kraštu, kur aš
savo rinkėjams turiu atstovauti, bet aš negalėjau jokios nei
įtakos daryti, tiesiog užregistravai, praeitos visos procedūros ir
liko tik baigiamoji stadija“, – BNS sakė S.Jovaiša.
„Yra tokių vietų, kur, pavyzdžiui, yra kokio smėlio ar
žvyro, paviršių būtų galima naudoti gyvulininkystei, bet ten net
elektrinio piemens ar girdyklos pastatyti negalima, nes ir tam
prieštarauja. Visos tokios banalios smulkmenos trukdo.
Įstatyme viskas įdėta, kad jeigu valstybei prireiks eksploatuoti,
tai per metus ūkininkas ar sklypo savininkas savo įrengimus turėtų
savo lėšomis likviduoti“, – pridūrė parlamentaras.
S.Jovaiša teigė šiltnamių statybos klausimą aptaręs ir su
Anykščių rajono meru Kęstučiu Tubiu, ir su šiltnamių savininku
A.Juška.
„Aš su meru aiškinausi, ką būtų galima daryti sprendžiant
šitą situaciją, bet verslininkai buvo pastatyti prieš faktą.
(...) Apie teisinius konfliktus sužinojau, jau baigiantis to klausimo
nagrinėjimui Seime.
Čia gavosi ne visiškai sutapimas, bet,
žinote, kai kažkam reikia, kažkas prieštarauja, tai kyla kažkokie
konfliktai. Aš labiausiai noriu pabrėžti, kad visos procedūros
praeitos oficialiai, nei aš koks ministras, ar premjeras, kuris
galėjo daryti įtaką šito klausimo priėmimui.
Aišku, matosi, kad
sutampa šiuo metu, bet aš dievaži negalėjau žinoti, kad kažkas
vyksta, net ir nesigilinau. Man svarbiausias moto šitą įstatymą
pateikti buvo tai, kad bus sukurta papildomai 80 darbo vietų,
Anykščiams tai yra labai daug“, – aiškino S.Jovaiša.
Konservatorius teigė pažįstantis A.Jušką: „Čia gi šalia
jei vyksta kažkokie susiėjimai, susirinkimai ar šventės, taip, mes
gi viename mieste gyvename, kur nepažinsi“.
Parlamentaras teigė su
ūkininku aptarinėjęs ir šiltnamių statybų klausimą: „Taip, be
abejo, jie klausė manęs, ar galima kokiu būdu kažką padaryti
tokio, tai mes priėjome išvados, kad tik įstatymų keliu“.
K.Trečiokas: šiltnamių griauti nereikės dešimtmečius
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas BNS teigė, kad ši
istorija yra vietos verslininkų konfliktas ir tikino, kad telkinyje,
kuriame šiuo metu statomi A.Juškos šiltnamiai, išteklių gavyba
nebus vykdoma dar kelis dešimtmečius, todėl ir šiltnamių griauti
nereikės dar kurį laiką.
„Ten grynai lietuviškas reikalas, ten norima statyti
šiltnamius, savininkas įsipareigoja juos nugriauti savo lėšomis,
tam bus pateiktos garantijos.
Manau, kad tie klodai, ten yra
kvarcinis smėlis, jo yra apsčiai šimtui metų ir kitas dalykas – be
sklypo savininko sutikimo jo eksploatuoti vis tiek negalės, nebent
bus paimta valstybės reikmėms. Aš manau, kad toks vieno verslininko
trukdymas kitam yra tiesiog geras pavyzdys, kaip neturėtume elgtis ir
vienas kito nevaryti iš verslo“, – BNS sakė aplinkos ministras.
Ministras pripažino, kad griauti už ES lėšas pastatytus
šiltnamius būtų problematiška, tektų grąžinti gautą paramą,
tačiau teigė manantis, kad to daryti artimiausiais metais nereikės.
„Yra šimtaprocentinis įsitikinimas, kad tikrai to nereikės.
Ta išlyga (Žemės gelmių įstatymo pataisose – BNS) tokia yra
padaryta, kaip dažnai būna, dėl šventos ramybės tiems piktiems
žmonėms, kurie galvoja, kad čia dar Lietuvoje reikia ką nors
nugriauti.
Aš esu tikras, kad ten artimiausius du-tris dešimtmečius
griauti nereikės. Po tiek metų kvarco nebereikės arba savininkas
bus nuardęs tuos šiltnamius. Sunku prognozuoti, kas bus po
keliolikos ar keliasdešimt metų. Iš šios dienos perspektyvos tai
tikrai normalus projektas ir jam įgyvendinti trukdyti nebūtų
prasmės“, – kalbėjo K.Trečiokas.
Ministras teigė asmeniškai nepažįstantis šiltnamius
statančio A.Juškos, tačiau nurodė problemą aptaręs su
Anykščių meru K.Tubiu.
„Šiuo atveju palaikyčiau tą nuomonę, kad vietos po saule
turi užtekti visiems. Ten tikrai vienas kitam netrukdo ir gali
susitvarkyti, bet jei teisinė aplinka yra nepalanki, ją reikia
pakeisti“, – sakė K.Trečiokas.
Kvarco nauda pramonei
Geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjo V.
Januškos teigimu kvarcinis smėlis Lietuvoje yra unikali iškasena,
kurią galima rasti tik Anykščių apylinkėse.
„Pagrinde kvarcas naudojamas krištolo, kineskopų, stiklo
gamybai.
Jo gavyba Lietuvoje yra limituota, negalima išgauti
daugiau 40 tūkst. tonų per metus. Panašiai tiek ir išgaunama“, –
kalbėjo tarnybos atstovas.
Kvarcinį smėlį išgaunančios bendrovės „Anykščių
kvarcas“ generalinis direktorius Eugenijus Andriejauskas BNS teigė,
kad įmonė Anykščių rajone naudoja jau septintą karjerą, o
ateityje mato perspektyvų pradėti gavybą ir šiltnamiais
užstatytoje teritorijoje.
„Prie esamų pajėgumų, kokius limitus turime ir kiek iškasame
bei parduodame, dar turime 15-20 metų. Kol kas leidimo naujam
karjerui eksploatuoti neturime, nes dar nėra poreikio, bet esmė ta,
kad valstybė gina savo išteklius ir perspektyvoje, jei užstatys
šiltnamiais, prasidės teisminiai ginčai, procedūros ir gali būti,
kad gavyba gali net sustoti“, – BNS sakė E.Andriejauskas.
Jis teigė skeptiškai vertinantis įstatymo pataisas ir abejojo,
ar užstačius naudingųjų išteklių telkinius, bus paprasta
nugriauti ten esančius pastatus.
„Jeigu padarys įstatymo pakeitimą, tai galios visoje
Lietuvoje, visiems ištekliams: ir žvyrui, ir dolomitui, ir durpėms.
Tada įsivaizduokite, pradės statyti ne tik šiltnamius. Mano manymu,
čia yra visos Lietuvos interesas išsaugoti tuos išteklius“, –
baiminosi „Anykščių kvarco“ vadovas.
Įmonės direktorius teigė, kad bendrovė per metus vidutiniškai
išnaudoja visą Geologijos tarnybos leistiną kvarcinio smėlio
kiekį. Vienintelė kvarco gavybos įmonė Lietuvoje išgautus
išteklius parduota stiklo gamybos įmonei „Panevėžio stiklas“,
Latvijos stiklo pluošto gamyklai „Valmieras stikla škiedra“,
taip pat deramasi su „Kauno stiklu“.
