Be to, rugsėjį aplankyti šį dvarą būtina ir dėl dar vienos priežasties – čia vyksta Mykolo Oginskio muzikos festivalis.
Plungės parkas, užimantis 54 hektarus žemės, užsimojo virsti išmaniąja zona. Tokio projekto ėmusis Plungės biblioteka siūlo lankytojams keliauti į šį miestą Žemaitijoje su išmaniaisiais įrenginiais – įsidiegę programėlę, galėsite išsiversti be gyvo gido.
Tiesa, kol kas čia stinga QR kodų, tačiau, kaip žada projekto rengėjai, rudenį jie atsiras, tad nuskaitę juos galėsite susipažinti su parko paslaptimis dar lengviau.
Siūlo tris ekskursijas
Į ekskursiją galima leistis trimis maršrutais: Kultūros objektų, Augalų ir Gyvūnų.
Pasirinkusiems augalų kelią siūlomas romantiškas pasivaikščiojimas liepų, skroblų alėjomis. Programėlė jus nuves prie parko karaliumi tituluojamo legendinio Perkūno ąžuolo.
Pasiekę penkiakamienį uosį, kurį, anot legendos pasodino penkių vaikų tėvas, apibėkite jį penkis kartus. Tiesa, tik jei norite, kad jūsų šeima pagausėtų.
Gyvūnų mėgėjams skirta ekskursija, per kurią galima sužinoti apie gyvūnus, aptinkamus parke ar greta pratekančioje ir baidarininkų pamėgtoje Babrungo upėje.
Pasirinkus kultūros turą aplankoma Maloningosios Mergelės Marijos koplytėlė, fazanų prižiūrėtojo, taip pat advokato namai, Šv.Florijono skulptūra, sauganti miestą nuo gaisrų, žirgynas.
Vienas svarbesnių objektų – Laisvės paminklas, pastatytas 1928 m. švenčiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį. Priekinėje paminklo pusėje aukštai iškilusi sparnuotos moters su kardu ir vainiku rankose skulptūra buvo balta, gipsinė.
Dėl šio paminklo dažnai kildavo didelių ginčų, mat daugeliui neįtiko per daug apnuoginta moters figūra. Skulptūrą miestiečiai apmėtydavo akmenimis, kol galiausiai visiškai sudaužė. Sovietmečiu, apie 1950-1953 m., paminklas buvo nugriautas. Atėjus nepriklausomybei, 1992 m., vėl atstatytas ir pašventintas.
Vyksta muzikos festivaliai
Atvykus į parką būtina apžiūrėti ir muziejų.
Muziejaus sodyba – buvęs kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Severino Marko Oginskio (1849–1902) dvaro ansamblis, kurio pastatai statyti 1873–1886 m.
1879–1902 m. dvare veikė M.Oginskio įsteigta orkestro mokykla. Joje 1889–1893 m. mokėsi būsimasis žymus lietuvių dailininkas bei kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911). Sakoma, kad čia gimė jo pirmieji muzikos bei dailės kūriniai.
Kaip didžiuodamasis sakė muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, dabar Žemaičių dailės muziejuje eksponuojami 135 dailininkų iš viso pasaulio paveikslai, taip pat čia rengiami Mykolo Oginskio muzikos festivaliai. Šį mėnesį Plungės dvare vyksta XI tarptautinis festivalis.
Dalis rūmų, tarkim, Marijos Oginskienės kambariai, dar rekonstruojami, tačiau kitos erdvės prieinamos lankytojams.
Ir rimtai kalbėjo, ir linksminosi
Šiuo metu dvaro ansamblį sudaro dešimt XIX a. pastatų ir statinių. Juos supa vienas didžiausių (58,3 ha) ir gražiausių mišraus stiliaus parkų Lietuvoje.
„O kadaise čia suvažiuodavo ponai ir pabūti, ir pabaliavoti, aptarti ekonomikos reikalų. Suvažiuodavo ir ūkininkai, ir žirgininkai, juk šalia žirgynas. Tai buvo išskirtinis, reprezentacinis dvaras, čia buvo įkurta meno mokykla, simfoninis orkestras. Kunigaikštis rėmė lietuviškumą, pats kalbėjo žemaitiškai“, – pasakojo žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas.
A.Bakanauskas didžiuojasi, kad čia nutiesta ir pirmoji telefono linija, sujungusi Plungę ir Rietavą.
Ką dar pamatyti Plungėje ir apylinkėse?
„Visuomet rekomenduojame pradėti kelionę nuo Oginskių dvaro, pasivaikščioti po mūsų 54 hektarų parką – su gidu ar be jo.
Pravartu pasivaikščioti ir po miesto centrą. Ten yra Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, lurdas.
Nuo mūsų netoli Plateliai, nacionalinis parkas. Ten yra ir Šaltojo karo muziejus. Daug ką traukia Energetiniai labirintai, Siberijos bokštas. Užgavėnių kaukių muziejus, Amatų centras“, – pasakojo Plungės turizmo informacijos centro direktorė Sandra Kasmauskienė.
Ji pasidžiaugė, kad šiemet Plungė sulaukė turistų iš Belgijos, Šveicarijos.
„Iš Šveicarijos turistai atvažiavo dviračiais, jiems patarėme važiuoti apie Platelių ežerą, kur driekiasi 24 kilometrų trasa. Ji jau tapo Platelių vizitine kortele.
Taip pat mūsų broliai latviai pamėgo Plungę“, – sakė S.Kasmauskienė.
