Nors kol kas jautienos suvartojama mažiau nei paukštienos ar kiaulienos, spartus metinis pokytis rodo, kad lietuvių mitybos įpročiai pamažu kinta – jie ieško sveikesnių alternatyvų ir naujų skonių.
„Pastebimas didėjantis jautienos ir veršienos vartojimas mūsų nestebina, nes visuomenė pamažu sąmoningai ima gerinti savo racioną – tam įtakos turi nuolatinė edukacija apie šios mėsos naudą: įvairiuose šaltiniuose jautiena nurodoma kaip itin daug geležies turinti mėsa, naudinga sportuojantiems, nėščioms moterims ir metantiems svorį.
Anksčiau atlikti „Nielsen“ tyrimai rodo, kad net 56 proc. lietuvių jaučiasi turintys antsvorio, o net 84 proc. jų šią problemą sprendžia sureguliuodami mitybą, tad pirkėjo krepšelio pokyčiui tai turėjo nemažai įtakos“, – sako „BIOVELA Group“ rinkodaros departamento vadovė Rasa Jankauskaitė.
Dar 2013 m. Visuomenės sveikatos instituto atliktas tyrimas parodė, kad tik penktadalis lietuvių rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą sveikatai – tokių buvo 21,3 proc. Pasak respondentų, labiausiai maisto produktų pasirinkimą lemia jų kaina – 36,8 proc., kiek mažiau, produkto skonis – 27,9 proc. Akivaizdu, kad, praėjus keliems metams, mitybos specialistų rekomendacijos žiniasklaidoje ir naujų sveiko maisto restoranų atsiradimas davė rezultatų.
„Kita priežastis, kodėl daugėja besirenkančių jautieną ar veršieną – didėjanti gyventojų perkamoji galia: po krizės atsistatačius piniginiams srautams ir pirkėjų nuotaikoms, susiformavo paklausa geresnės kokybės prekėms. Ne išimtis – ir jautiena.
Remiantis 2016 m. vasarį Baltijos šalių sostinių prekybos centruose surinktais duomenimis, vidutiniam maisto krepšeliui Vilniuje pirkėjas išleidžia daugiau nei pernai – 310 eurų per mėnesį. Be to, populiarumo šiai mėsai pridėjo ir iš Vakarų atėjusi bei Lietuvoje greitai prigijusi jautienos kepsnių bei mėsainių kultūra, – įžvalgas pateikia „BIOVELA Group“ rinkodaros departamento vadovė Rasa Jankauskaitė. – Ne paskutinį vaidmenį vaidina ir patriotiškumas: ypač didelį aktyvumą jaučiame lietuviškos jautienos pardavimuose, nes vartotojai įvertino vietinės mėsos kokybę ir patikimumą, todėl noriai perka vietinių ūkininkų produkciją. Didėjantį susidomėjimą lietuviška jautiena jaučiame ir iš mūsų eksporto partrnerių, tačiau kol kas paklausa viršyja pasiūlą, todėl jautienos eksporto lubos dar nepasiektos, o galimybės neišnaudotos.“
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus padidėjo žuvies ir žuvies produktų bei grūdinių kultūrų sunaudojimas: žuvies suvalgoma 2 kg daugiau (nuo 17 augo iki 19 kg per metus), kviečių ir rugių suvartojama vienu kilogramu daugiau nei pernai – atitinkamai po 94 ir 16 kg vienam žmogui per metus.
Tačiau ne visų sveikos mitybos rekomendacijų visuomenė pratusi klausytis, nes daržovių ir vaisių suvartojimas mažėjo: jeigu pernai vienas statistinis žmogus suvalgė 100 kg daržovių, šiemet šis skaičius šiek tiek mažesnis – 98 kg; vaisių ir uogų suvalgoma 1 kg mažiau – nuo 79 krito iki 78 kg, netgi bulvių vartojama mažiau – 94 kg (nuo 96 kg) per metus.
