Daug žvaigždžių giriasi, kad studijuoja garsiausiuose pasaulio universitetuose. Tik savo gerbėjams jie pamiršta pasakyti vieną dalyką – tai tikrai neprimena tradicinio mokslo. Harvardas paprastai iš 100 kandidatų atsirenka vos 12.
Gauti diplomą – lengva
Dauguma diplomų, kuriuos gauna žvaigždės – ne tikri universiteto baigimo diplomai, o pažymėjimai apie išklausytus kursus. Pavyzdžiui, M.Šarapovos verslo studijos Harvarde, pasirodo, buvo vos savaitės trukmės kursai.
Tokie universitetai kaip Harvardo vilioja daugelį – ne tik dėl aukštos mokslo kokybės, bet ir dėl prestižo. Paprastai patekti čia sunku – atrankas įveikia tik nedidelė dalis pretendentų, išsiskiriančių puikiais rezultatais.
O kad patektum į papildomus kursus ar specialias universiteto programas, dažniausiai nereikia įveikti aukštų barjerų – savo CV pasipuikuoti Harvardo diplomu galite ir jūs.
Viskas, ko reikia, – keleri metai darbo patirties ir netuščios kišenės. Jei Harvardas jūsų netenkina, galite rinktis ir kitus prestižinius universitetus – dauguma jų siūlo įvairias papildomas programas.
„Tai nėra tas pats kas gauti aukštojo mokslo diplomą. Mes atidžiai atrenkame žmones, kurie pas mus patenka, bet vis tiek tai turi nedaug bendro su tikru akademiniu parengimu“, – sakė Kolumbijos universiteto papildomo mokymo vadovas Michaelis Malefakis.
„Studentų“ netrūksta
Harvarde tokių programų kainos svyruoja nuo 4,5 tūkst. dolerių už trijų dienų programą iki 80 tūkst. dolerių už 8 savaičių kursus, kuriuose dėsto tie patys dėstytojai, kurie paprastai moko Harvardo studentus.
Mokslas nepigus, bet jo atveriamos galimybės – tikrai didelės. Vien ryšiai, užmegzti prestižiniuose universitetuose, yra tokie vertingi, kad kai kurie darbdaviai nemokai siunčia čia stažuotis savo darbuotojus.
Vienas tokių – Jonas Hussey'as, kurį darbovietė išsiuntė į Harvardo lyderystės kursus. Vyras vis dar bendrauja su žmonėmis, su kuriais čia susipažino, ir tiki, kad šios pažintys tikrai būtų naudingos, jei kada jis nuspręstų keisti darbą.
„Aš savęs neapgaudinėju – niekam nesakau, kad lankiau Harvardą. Bet mane mokė Harvardo profesoriai“, – sakė jis.
Įvairios verslo mokyklos dažnai rengia įvairius papildomus kursus – susidomėjimas jais didelis, o resursų reikia mažiau. Kai kurie kursai vyksta net ne universitetuose, kartais profesoriai net atvyksta į darbovietes. Harvardo universitetas praėjusiais metais iš viso savo 707 milijonų dolerių pelno 168 milijonus uždirbo vien iš tokių papildomų mokymo programų.
Ir pats mokymasis neprimena universiteto, viskas panašiau į konferenciją – studentai visą dieną sėdi vienoje patalpoje, į kurią ateina vis kitas dėstytojas. Kartais visa diena yra skirta grupinėms užduotims.
Pseudomokslas?
Tie, kurie lanko ilgesnius kursus, vadinamus kursais pažengusiems, gauna išsilavinimą labiau panašų į tradicinį.
Tokių kursų studentai Harvardo universitete gyvena 8 savaites ir šešias dienas per savaitę visą dieną lanko įvairias paskaitas.
Studentai gyvena bendrabučiuose, kuriuose turi po savo kambarį bei vonią ir bendrą virtuvę bei poilsio erdvę.
Ilgesnes programas lankantys studentai gali dalyvauti ir įvairiuose Harvardo universiteto susirinkimuose, kurie skirti megzti pažintims bei ateities ryšiams. Pabaigę kursus jie gali vadinti save Harvardo alumnais ir toliau dalyvauti įvairioje jiems skirtoje veikloje.
Tokios programos ne tik leidžia daugiau žmonių pasidžiaugti mokslu garsiuose universitetuose, bet ir praturtina – tradicinius mokslus dažniausiai renkasi panašūs žmonės, o trumpesnius kursus – įvairūs startuoliai bei kiti, galbūt neturintys tiek patirties ar pinigų, kad galėtų Harvarde mokytis kelerius metus.
Ar verta?
Nors trumpalaikiai kursai tikrai naudingi, karjeros ekspertai pataria – neapsimoka eiti čia vien tam, kad turėtum kuo papuošti savo CV. Spragas savo išsilavinime galima užpildyti ir kitais – pigesniais ir patogesniais būdais, nereikalaujančiais akademinio pasirengimo.
„Turėti Harvardo pažymėjimą yra labai gerai, bet nepervertinkite jo. Tiesa, diplomas, parodantis, kad čia mokėtės dvejus metus, tikrai patrauks dėmesį“, – sakė personalo atrankos specialistas Paulas McDonaldas.
Jo patarimas paprastas – nesirinkite mokslo pagal aukštosios mokyklos pavadinimą, kad ir kokia prestižinė ji būtų. Klauskite apie profesorius, studentų skaičių, specifines temas, kurių mokysitės ir galimybes, kurias mokslas jums atvers.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
