116,6 hektarų – tokį plotą užima Arlaviškų botaninis draustinis, esantis Kauno marių regioniniame parke. Per jį einantis pažintinis takas, dažnai vadinamas tiesiog Kadagių slėnio taku, driekiasi 1,3 kilometro, apie 500 metrų šio atstumo išklota medinėmis lentomis.
Jo prižiūrėtojai tikina, kad žmones čia traukia ne tik įspūdingi vaizdai, galimybė išvysti į Raudonąją knygą įrašytą augalą gauruotąjį gvazdiką, retą paukštį tulžį ar parko talismanu tapusią didžiąją miegapelę.
Svarbus argumentas – ir pakvėpuoti grynu oru, kurį išvalė kadagių išskiriamos antibiotinės medžiagos – fitoncidai, sunaikinantys ore pasklidusius mikrobus.
Per parą Kadagių slėnyje išskiriama apie 30 kilogramų fitoncidų, toks kiekis galėtų išvalyti ir didelio miesto orą, tačiau kadagiams nepatinka tarša – ten, kur labai užteršta, jie tiesiog neauga.
Visos kadagio dalys turi vaistinių savybių – tiek spygliai, tiek kankorėžiai, tiek stiebas, tiek šaknys. Vaisiai naudojami kaip prieskoniai.
Patraukė ir užsieniečius
Dažniausiai į Kadagių slėnį pasigrožėti suvažiuoja Kauno rajono gyventojai, ypač jaunesnieji, mat į čia rengiamas ekskursijas, edukacines pamokas atvyksta mokinių, darželinukų grupės.
Tačiau, kaip pasakojo Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė, laimėjus interneto naršytojų simpatijas socialiniame tinkle ir pelnius gražiausio tako titulą, lankytojų srautas ne tik išaugo, bet ir paįvairėjo – čia ėmė važiuoti ir lietuviai iš kitų regionų, neretai ekskursijas tenka vesti ir anglų kalba, mat atvyksta estų, olandų.
Kad turistų vis daugėja, rodo ir tai, kad surenkama daugiau pernai nacionaliniuose parkuose įvesto lankytojo mokesčio. Pernai nuo gegužės iki metų pabaigos surinkta šiek tiek per 500 eurų – vienadienis turistas moka po 1 eurą, tačiau šis mokestis nėra privalomas. Šiemet į šį krepšelį jau sukrito per tūkstantį eurų.
Anot N.Eidukaitienės, surinkti pinigai naudojami senoms, jau patrešusioms tako lentoms pakeisti. Ilgainiui turėtų būti pakeistos visos.
Pokštas virto idėja
Regioninis parkas turi ir dar vieną svajonę, kurią subrandino balandžio 1-osios pokštas. Viena darbuotoja Juokų dienos proga internete paviešino nuotrauką, kurią prieš tai pakoregavo – nuo nufotografuotos apžvalgos aištelės „nutiesė“ tiltą, vedandį į marias virš kadagių viršūnių.
„Žmonėms taip patiko, kad net praėjus mėnesiui sulaukdavome klausimų, kur tas tiltas. Atsakydavome, kad pažiūrėtų, kada ta nuotrauka įdėta“, – šypsojosi N.Eidukaitienė.
Tiesa, tai padiktavo idėją, kad tokio tilto reikėtų. Kauno marių regioninis parkas jau kreipėsi su tokiu prašymu į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybą, kad ši prašytų Europos finansavimo.
Tenka kovoti su „priešais“
Smetonos laikais šiame slėnyje augo tik kadagiai. O sužėlusią žolę nugrauždavo gyvuliai, kuriuos čia ganydavo vietos žmonės.
1959 metais užtvenkus Nemuną, nutarta apželdinti pakrantes, šlaitą apsodinti spalvingais krūmais. Taip į Kadagių slėnį įsibrovė kiti augalai, tarkim, itin suvešėjusios paprastosios alyvos, raukšlėtalapiai erškėčiai, Tunbergo raugerškiai, japoniniai svarainiai, baltosios tuopos, amerikiniai uosiai, akacijos. Visi jie ėmė gožti kadagius.
Tad dabar svarbi užduotis – išsaugoti erdvę tikriesiems šeimininkams.
Tačiau kai kurių augalų kaimynyste Kauno marių regioninio parko kolektyvas nesipiktina. Tai – reti pievų augalai: dirviniai česnakai, mėlynieji gencijonai, boloniniai katilėliai.
Ypač šios vietos šeimininkai didžiuojasi gauruotuoju gvazdiku, kuris įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą.
Išrinko gražiausius pažintinius takus
Kelionių po Lietuvą mėgėjai šiemet rinko gražiausią pažintinį taką Lietuvos saugomose teritorijose. Balsavimas vyko socialinio tinklo „Facebook“ PamatykLietuvoje.lt paskyroje. Mėgstamiausiu ir gražiausiu pažintinių taku tapo Arlaviškių botaninio draustinio pažintinis takas, esantis Kauno marių regioniniame parke.
Kadagynas veši šalia Ronakalnio, vienos gražiausių Nemuno slėnio atodangų. Tai vienintelė vieta slėnio pažintiniame take, kur galima visiškai priartėti prie Kauno marių pakrantės su būdingomis įsigraužusiomis Nemuno griovomis.
Antroje vietoje liko Karmazinų pažintinis takas, esantis Neries regioniniame parke. Trečiasis – Žagarės regioninio parko Mūšos tyrelio pažintinis takas, patekęs į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias pelkėje lentų takas.
Anot Valstybinio turizmo departamento, pastaraisiais metais vietinis turizmas pučiasi. 48 proc. šalies turistų yra lietuviai.
