Finansų ministrės patarėjas Remigijus Bielinskas BNS informavo,
kad ministerija ketina inicijuoti tarpžinybinės grupės sukūrimą.
„Finansų ministerija siūlys Vyriausybei priimti protokolinį
sprendimą, kad būtų sukurta tarpžinybinė grupė, kurioje būtų
Lietuvos banko, Užsienio reikalų, Finansų ir Teisingumo
ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos atstovai. Grupė įvertintų
visus ieškinio aspektus ir spręstų visus su bylinėjimusi
susijusius klausimus“, – BNS sakė R.Bielinskas.
Pasak jo, pasiūlymas sukurti tokią grupę turėtų būti
svarstomas Vyriausybės pasitarime kitą pirmadienį.
„Atsižvelgiant į geopolitinius dalykus, Rusijos
neprognozuojamą elgesį ir kitus dalykus siūloma steigti
tarpžinybinę komisiją, kuri išsiaiškintų, kaip reikia daryti,
kokiu mastu dalyvauti, ar dalyvauti, kaip turi būti atstovaujama. Tai
yra kompleksinis klausimas ir visų institucijų atstovai, surinkę
visą informaciją, priimtų geriausią sprendimą, kad būtų
išvengta politinių, teisinių ir ekonominių kolizijų“, –
aiškino R.Bielinskas.
Vyriausybės teisės departamento direktorius Rimvydas Pilibaitis
BNS teigė, kad Lietuva neturi informacijos apie Maskvos arbitražo
teismą ir jo sprendimų galiojimą Lietuvoje.
„Darbo grupė turės pasitelkti Rusijos teisę išmanančius
advokatus ar per Lietuvos advokatų kontorą, ar greičiau
netiesiogiai, nes ieškinyje daug remiamasi Rusijos įstatymais.
Taip pat keliami ir jurisdikcijos klausimai, yra užuominų, kodėl
pasirinktas būtent Maskvos arbitražas. Aišku, kad dėl to, kad jis
(V.Antonovas – BNS) yra persekiojamas Europoje, yra išduotas arešto
orderis, jis negali laisvai atvykti į Lietuvos teismą ar kitą ES
arbitražo instituciją.
Yra kalbama apie diplomatinius,
tarptautinius santykius ir turbūt dėl to Finansų ministerija nori
pasitelkti kitas institucijas“, – BNS sakė R.Pilibaitis.
Vyriausybes kancleris Alminas Mačiulis BNS sakė negalintis
suteikti daugiau informacijos apie būsimos grupės veiklą.
„Girdėjau, kad bus teikiami pasiūlymai Vyriausybės
pasitarimui susiderinti, išsigryninti tas atstovavimo Lietuvai
veiklas. Klausimas priklausys visoms ministerijoms pagal
kompetenciją, bet lyderiaujanti šiuo atveju turėtų būti Finansų
ministerija“, – BNS sakė A.Mačiulis.
Teisingumo ministerija rugpjūčio 11 dieną gavo 557 mln. eurų
vertės V.Antonovo ieškinį prieš Lietuvą. Rusijos žiniasklaidos
teigimu, buvęs „Snoro“ akcininkas reikalauja iš Lietuvos 40,1
mlrd. rublių (558 mln. eurų) patirtos žalos. Buvęs bankininkas
Maskvos arbitražo teisme reikalauja iš Lietuvos teisingumo
ministerijos 20,2 mlrd. rublių (281 mln. eurų) už patirtą turtinę
žalą bei 19,9 mlrd. rublių (277 mln. eurų) – už žalą verslo
reputacijai.
Advokatų profesinės bendrijos „Fort“ advokatas Andrius
Bambalas BNS anksčiau sakė abejojantis, ar Maskvos arbitražo
teismas turi jurisdikciją nagrinėti tokį ginčą, be to,
investiciniuose ginčuose paprastai nėra prašoma priteisti
neturtinę žalą. Tuo metu savęs viešai nenorėjęs įvardinti
teisininkas spėjo, kad tokiais veiksmais V. Antonovas siekia
sustiprinti savo pozicijas prieš bylinėjimąsi tarptautiniuose
teismuose.
Didžiosios Britanijos teismai pernai nusprendė tuo metu Londone
gyvenusį A. Antonovą ir buvusį „Snoro“ vadovą Raimundą
Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės
dingo ir, neoficialiomis žiniomis, slapstosi Rusijoje.
Lietuvos ir Rusijos dvišalėje sutartyje dėl investicijų
skatinimo ir abipusės apsaugos numatyta, kad investicijų ginčai
gali būti nagrinėjami kompetentingame šalies, kurios teritorijoje
atliktos investicijos, teisme arba arbitraže, Stokholmo Prekybos
rūmų arbitraže, Tarptautinių prekybos rūmų arbitraže Paryžiuje
(ICC) arba arbitraže, sudaromame pagal Jungtinių Tautų
tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo
taisykles.
V.Antonovo ieškinys teismui pateiktas rugpjūčio 5 dieną, o
pirmasis teismo posėdis numatytas rugsėjo 22-ąją.
