Leidinio žurnalistai atliko ekspertų apklausą, kuri atskleidė, kad kredito rinkos „lombardizacija“ rodo realią šalies ekonomikos situaciją.
Pasak Centrinio banko spaudos tarnybos, lombardų suteiktų paskolų bendroji suma per metus padidėjo beveik trečdaliu: nuo 36,6 mlrd. rublių (500 mln. eurų) 2015 metų pirmame ketvirtyje iki 47,6 mlrd. rublių (650 mln. eurų) 2016 metų pirmame ketvirtyje.
„Taip, pernai rinkos augimas buvo 20–30 proc.“, – patvirtino Lombardų plėtros asociacijos pirmininkas Sergejus Sokovnikovas.
Pasak jo, taip nutiko dėl to, kad paimti paskolą iš lombardo nesudėtinga. Žinoma, tam tikras kontrolės mechanizmas veikia ir čia.
„Lombardai privalo tikrinti, ar klientai nekelia teroro grėsmės: institucija prisijungia prie tam tikrų „Rosfinmonitoringo“ (Federalinės finansinės kontrolės tarnybos. – Red.) duomenų bazių, kur ieško informacijos apie kiekvieną žmogų, kuris kreipėsi dėl paskolos.
Tada tikrinamas pats užstatas, ar tai būtų auksas, ar automobilis. Tačiau pažymos apie pajamas nereikalaujama, kredito istorija netikrinama. Štai tuo lombardai ir skiriasi nuo mikrofinansų institucijų (mikrokreditų teikėjų. – Red.) ir bankų“, – paaiškino „Rosbalt“ pašnekovas.
Lombardas, duodamas paskolą, iš esmės gauna lygiavertį daiktą, kurį turi teisę parduoti, jei paskolinti pinigai negrąžinami. Tačiau jis neturi teisės kelti paskolos gavėjui kokių nors reikalavimų, net jeigu skolos suma didesnė nei kainuoja daiktas.
„Jeigu lombardas vykdo rizikingą politiką, duodamas didesnę sumą, nei vertas užstatas, tikimybė, kad paskolos gavėjai pasiskolintos sumos negrąžins, yra didesnė.
Negrąžinamų paskolų lygis tokiose institucijose siekia 30 procentų“, – pažymėjo ekspertas. Apskritai paėmus, rinkoje „blogų“ paskolos gavėjų – tų, kurie nepajėgūs grąžinti skolos, – skaičius 2012 metais lombarduose padidėjo dvigubai, pridūrė jis.
Tačiau tokiu atveju sutartis paprasčiausiai nutraukiama. Jokių išieškojimo agentūrų, jokių įsipareigojimų. Lombardas tiesiog nutraukia sutartį ir parduoda užstatą.
„Kredito vergovės, skirtingai nuo kitų rinkos segmentų, lombardai nepagimdo, – pabrėžė S.Sokovnikovas. – Bet kadangi mokamasis pajėgumas dabar ne toks aukštas, mes dažnai pratęsiame paskolos sutartis, jeigu paskolos gavėjas pateikia prašymą“.
Pasak eksperto, lombardai, kaip ir mikrofinansų institucijos, duoda trumpalaikes paskolas: laikotarpiui vidutiniškai nuo savaitės iki mėnesio. Vidutinis paskolos dydis – penki tūkst. rublių (apie 68 eurai). Vidutinė palūkanų norma – 0,2–0,3 proc. per metus.
„Vadinasi, paskolos gavėjas už ją vidutiniškai moka 200–300 rublių (2,7–4 eurus)“, – reziumavo jis.
Dažniausiai žmonės stengiasi atsiimti užstatą, pažymėjo Lombardų plėtros asociacijos pirmininkas.
Iš bendros suteiktų paskolų sumos 90 proc. pinigų išmokama užstačius juvelyrinius dirbinius, 10 proc. – automobilius, kailinius, techniką. Bet pasitaiko ir įdomesnių egzempliorių.
„Mes matėme čigonų barono paveldėtinį giminės žiedą.
Būna, neša kažkokius įmantraus stiliaus figūrinius indus, įdomius meno kūrinius. Dantis dažnai neša. Techniką dažniausiai atneša mažagabaritinę: nešiojamus kompiuterius, išmaniuosius telefonus, net plaukų džiovintuvus“, – sakė S.Sokovnikovas. Tačiau technika ir kitos smulkmenos bendrame lombardo paskolų portfelyje neviršija dviejų procentų.
Pasak eksperto, lombardų segmento augimas – rinkos signalas, kad ekonomikoje gana sudėtingi laikai. „Tai reiškia, kad kiti kreditavimo mechanizmai pasidarė sunkiau prieinami“, – paaiškino jis.
Tokios pat nuomonės yra ir Aukštosios ekonomikos mokyklos Bankininkystės instituto direktorius Vasilijus Solodkovas.
„Žmonės neturi pinigų. Mažėja realusis darbo užmokestis, žmonėms paprasčiausiai reikia kažkaip gyventi. Jie eina į lombardus, kadangi tai pats trumpiausias kelias, kad gautum grynųjų“, – pažymėjo ekspertas.
Pasak jo, tai didžia dalimi susiję su bankų kredito politika – jie jau nebedalija pinigų į kairę ir į dešinę, kaip darydavo anksčiau.
Mikrofinansų institucijos savo ruožtu atbaido rusus aukštomis palūkanų normomis. Lombarduose, žinoma, jos šiek tiek žemesnės. Pasak S.Sokovnikovo, Centrinis bankas 2015 metų liepos mėnesį įvedė apribojimus – 190 proc., nors vidutinė palūkanų norma rinkoje – 170 procentų. Palyginti, mikrofinansų institucijose, pavyzdžiui, palūkanų normos gali siekti 800 proc., pastebėjo ekspertas.
Akivaizdu, per krizę šis formatas pasirodė esąs paklausus, kadangi žmonės neturi kitos išeities, įsitikinęs V.Solodkovas. Juk lombardams, skirtingai nei kitiems kredito rinkos dalyviams, skolos galima negrąžinti.
„Atrodytų, jeigu jums reikia pinigų trumpam laikotarpiui, atsidarykite įprastinę kreditinę kortelę mėnesiui–dviems, laiku papildykite, ir palūkanų mokėti nereikės. Bet ne. Matyt, žmonėms kreditinių kortelių neatidaro, kadangi nėra kredito istorijos arba ji neigiama. O toliau žmogus pamažu patenka į skolų vergovę“, – konstatavo leidinio pašnekovas.
Kaip pabrėžė finansų ombudsmenas Pavelas Medvedevas, visa ši situacija – negeros padėties rinkoje atspindys.
„Dalis piliečių atsidūrė kredito spąstuose. Geriausiais laikais – prieš trejus–ketverius metus – žmonės paėmė paskolas.
Daugelis iš jų tada elgėsi gana atsakingai, tikėdamiesi, kad pajamos bent jau nesumažės. Juk vargingųjų gyventojų sluoksnių pajamos labai ilgai didėjo: nuo 2000-ųjų iki 2011-ųjų metų – tris kartus. Dabar jos pradėjo mažėti.
Eilinę staigmeną pateikė liepa – 7 proc. sumažėjo pajamos, lyginant su pernai metų liepa. O pernai metų liepą jos sumažėjo, lyginant su 2014 metų liepa. Rezultatas – Rusijos gyventojai negali tvarkyti skolų“, – pastebėjo ekspertas.
Deja, jokio būdo padėti tokiems žmonėms Rusijoje nėra, pasiguodė jis. „Juos paviliojo fizinių asmenų bankroto įstatymu ir apgavo – pasirodė, kad jis neveikia. Mano duomenimis, šio įstatymo reikia 7–8 mln. Rusijos gyventojų, tuo tarpu piliečių ieškinių gauta ne daugiau kaip 10 tūkstančių“, – teigia finansų ombudsmenas.
Anot jo, patys bankai, netgi labai solidūs, siunčia klientus imti paskolas iš mikrofinansų institucijų, kad jie galėtų atsiskaityti su banku – sumokėti eilinę paskolos mėnesinę įmoką.
„Bet jeigu žmogus negali atsiskaityti su banku už paskolą, iš ko jis mokės mikrofinansų institucijai? Po mėnesio jam vėl reikės mokėti bankui, bet prie šios skolos prisidės dar ir skola mikrofinansų institucijai“, – atkreipė dėmesį P. Medvedevas. Jo nuomone, šia prasme lombarde viskas ramiau: palikai užstatą, ir baigtas kriukis.
„Jau keletą metų akivaizdu, kad yra problema. Milijonai žmonių įvaromi į kampą. Tačiau šios problemos sprendimu valstybė kažkodėl iki šiol nepasirūpino“, – reziumavo „Rosbalt“ pašnekovas.
Pasak V.Solodkovo, tolimesnis kredito rinkos likimas priklauso nuo to, kas bus su ekonomika.
„Kol kas, deja, stebima blogėjimo tendencija. Lūžio, apie kurį mums daug kalbama, kol kas nėra. Tai liudija ir realaus darbo užmokesčio mažėjimas, ir skolinimosi iš lombardų ir mikrofinansų institucijų augimas“, – pabrėžė jis.
„Visa tai – tokie skambaliukai, kurie kalba apie realią padėtį ekonomikoje. Žandus galima pūsti iki pamėlynavimo, bet reali situacija – tokia“, – reziumavo V.Solodkovas.
Parengė Leonas Grybauskas
