Nevalgyti ir iš to užsidirbti milijonus – įmanoma?

Prieš trejus metus jaunas amerikietis su draugais užsiėmė savų startuolių plėtra. Juos siutindavo tai, kiek laiko atimdavo ėjimas į parduotuvę, maisto ruošimas, o užsisakant maistą, kiek tai kainuodavo pinigų. Kompanija paprastai valgydavo kiniškus makaronus ir dešrainius.

Pokštaujant kilo idėja: per pusryčius, pietus ir vakarienę reikia valgyti tą patį patiekalą, kuris turėtų visas organizmui reikalingas medžiagas. Taip rinkoje atsirado „Soylent“ – milteliai, kuriuose yra būtini baltymai, riebalai, angliavandeniai, ląsteliena, vitaminai ir mikroelementai.

„Ateities maisto“ projektas per šiuos metus plėtėsi ir dabar jo vertė – per 100 mln. dolerių. Viena iš projekto užduočių – kaip įmanoma labiau sumažinti arba iš viso panaikinti badą žemėje.

„Soylent“ plėtojama tarsi išmaniojo telefono programėlė – reguliariai išleidžiamos naujos versijos.

Ne visuomet viskas sekėsi puikiai – pirmosios versijos vartotojams sukėlė didesnį dujų kaupimąsi žarnyne. „The New Yorker“ žurnalistai skundėsi, kad jiems gėda išeiti iš namų. Sumažinus sulfatų skaičių, ši problema buvo išspręsta.

2014 metų gegužę prasidėjo versijos 1.0 pardavimai, o nuo šių metų birželio galima įsigyti ir 1.6 versiją. Jeigu ankščiau pagrindinė sudedamoji dalis tekdavo miltams, dabar tai – dumbliai. Nuo praėjusių metų rudens galima įsigyti ir „Soylent 2.0“, produktas jau skiestas su vandeniu ir turi 400 kilokalorijų, to pakanka, kad pakeistumėte lengvus pietus. Vienas buteliukas kainuoja 2,69 dolerio, perkant miltelius už tokią pat kalorijų dozę sumokėti teks 1,54 dolerio.

Interviu metu R.Rhinehartas rinkdamasis, ką valgyti, problemų sau nesukuria, užsisako daug patiekalų. Per pietus su žurnalistu jis suvalgė kalakutienos kepsnį, desertą, pyragėlių.

Inovatyvaus maisto pavadinimas kilo nuo sojų ir lęšių. Nors šio cheminio mišinio sudėtis yra gerokai sudėtingesnė, „Soylent“ gali būti naudingas ir norint sutaupyti.

R.Rhinehartas paviešino straipsnį „Kaip nustoti valgyti maistą“, kuriame aprašė bandymą, leidžianti išlaidas maistui sumažinti nuo 470 dolerių iki 50 dolerių per mėnesį, o toks metodas jam taip pat padėjo pagerinti ir savo išvaizdą.

Vyro teigimu, jo oda tapo lygesnė, švaresnė, dantys baltesni, o plaukai tankesni. Maisto idėja paseno, tikina verslininkas – jo vartojimas per tam skirtus skysčius gerokai efektyvesnis, juk gaunamos visos organizmui reikalingos medžiagos.

Šis straipsnis tapo be galo populiarus. Taip R.Rhinehartas ir nusprendė įgyvendinti savo idėją. Jis kartu su keliais draugais pritraukė tris milijonus dolerių investicijų. 2015 metais bendrovė iš vieno privataus investuotojo Andreesseno Horowitzo pritraukė apie 20 mln. dolerių. Nuo 2014 metų gegužės buvo parduota per 25 mln. „Soylent“ pakelių.

Savaitinės atsargos kainuoja apie 65 dolerius, vidutiniškai 2,75 dolerio per vieną pavalgymą. Neseniai pasirodė ir naujas produktas – jau paruoštas gėrimas 2.0, kuris parduodamas JAV ir Kanadoje. Bendrovė nusiteikusi pradėti juos parduoti ir kitose šalyse, pirmiausia – Didžiojoje Britanijoje.

Tačiau tai, kiek maisto išsirinko sau interviu metu R.Rhinehartas, natūraliai sukelia klausimą: ar jam pačiam pakanka jo siūlomo stebuklingo gėrimo?

Verslininkas ir išradėjas įsitikinęs, kad įprasto maitinimosi bus atsisakyta, o išalkę galės tiesiog gurkštelėti naudingo skysčio.

„Pripratimas prie pusryčių, pietų ir vakarienės atėjo iš senų laikų. Mes nebedirbame fermose, todėl nemanau, kad reikia maitintis taip, kaip tai darome dabar. Manau, kad valgysime tada, kai jausime alkį, o ne pagal tvarkaraštį“, – sakė jis.

Tačiau tai nereiškia, kad žmonės daugiau nevalgys dėl savo malonumo.

„Kai grįžtate namo po darbo, neturite nuotaikos gaminti, ryte neturite tam laiko, o savaitgalį vakare norite praleisti laiką su draugais. Tada ir turi būti ruošiamas maistas“, – savo nuomonę dėstė R.Rhinehartas.

Beje, vienas iš „Soylent“ ingridientų – jūros dumblių augalinis aliejus. Dumbliai pasidaugina per kelias valandas. „Soylent“ įkūrėjas mano, kad kada nors dumblius kiekvienas iš mūsų augins tiesiog savo namuose.

„Soylent“ sulaukė ir mitybos specialistų kritikos. Jie teigia, kad taip maitinantis netenkama ir svarbių medžiagų.

Tačiau R.Rhinehartas, nors ir yra inžinierius pagal išsilavinimą, visą tai neigia. Jis užaugo Atlantoje ir baigė Džordžijos technologijų institutą. Tad žinios apie mitybą įgytos išskirtinai savarankiškai.

Paklaustas, kodėl ant pakuotės rašo apie genetiškai modifikuotus komponentus, jis teigia, kad tai nėra reikalavimas, tuo galima didžiuotis.

„Naivu galvoti, kad maistas, kurį mes valgome, yra natūralus ar juolab šventas. Ar įsivaizduojate kukurūzų burbuolę, užaugintą laukiniame miške? Maistas pats savęs nepasodins. Erzina tie, kurie vietoj sintetinių trąšų liepia naudoti tik natūralų karvės mėšlą. Kodėl užuot priėmę vieną puikiausių išradimų, turime riesti nosis? Aš to nesuprantu“, – sakė R.Rhinehartas.

„Aš girdėjau, kad daugelis mėgina pakeisti „Soylent“ skonį, taip pat galbūt išleisime ir aromatizuotą versiją. Bet man labai patinka paprasto produkto idėja. Tikėtina, vėliau praplėsime veiklos sritis.

Galbūt žmonės norės gaminti, jeigu galės tai daryti paprasčiau, kūrybiškiau. Galbūt nauji ingredientai suteiks tokių galimybių. Žmonės iki šiol vartoja miltus, kiaušinius ir duoną. O kada šie produktai buvo išrasti?“ – retoriškai klausė įkūrėjas.

Tačiau ar turės jis galimybę kurti vis naujas ateities maisto rūšis? Pastaraisiais metais startuolių įkūrėjų nuotaikos prastėja. Pesimistai įsitikinę, kad startuoliai pervertinti, tad pritraukti pinigų bus vis sunkiau.

„Štai kodėl negaliu skaityti naujienų. Aš noriu susikoncentruoti į didelės bendrovės kūrimą. Aš nenoriu galvoti apie kitų žmonių skundus. Nematau prasmės kelti isteriją“, – dalijasi mintimis „Soylent“ steigėjas.

Kitas sprogęs burbulas gali neigiamai paveikti visus startuolius, tačiau R.Rhinehartas sakė galintis nepaisyti to pasekmių.

„Žinoma, kad galiu. Aš gaminsiu vis daugiau „Soylent“, ir mano verslui viskas bus gerai“, – ramiai pridūrė jis.