Įdarbinimo agentūros Nepale teigė sulaukusios 1,2 tūkst. pasiūlymų nepaliečius įdarbinti įvairiuose Lietuvos sektoriuose – statybų, pramonės bei paslaugų. Apie tai praneša Nepalo internetinis dienraštis „Online Khabar“
Nepalo darbo ministerijos atstovas Govindas Manis Bhurtelas teigė, kad išsiuntė laišką Lietuvos užsienio ministrui, siekdamas sužinoti apie Lietuvos ekonominę, teisinę bei darbo rinkos situaciją.
„Mes turime daug klausimų: kokia žmogaus teisių padėtis Lietuvoje? Kaip čia elgiamasi su imigrantais? Koks užmokestis? Ar darbo teisė palanki kitataučiams?“
Ministerijos atstovas Nepalo spaudai teigė, kad palauks atsakymų iš Lietuvos ir, jeigu jie tenkins, suteiks įdarbinimo agentūroms galimybę siųsti darbuotojus į Lietuvą.
Laiškuose, gautuose Nepalo įdarbinimo agentūrų, teigia, kad net paprastas darbininkas Lietuvoje gali per mėnesį uždirbti bent 1,3 tūkst. eurų – tai kur kas didesnė alga, nei paprastai uždirba nepaliečiai.
Lietuva ruošia atsakymą
Lietuvos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad laiško iš Nepalo sulaukė.
„Užsienio reikalų ministerija gavo Nepalo ambasados Belgijoje notą, kurioje prašoma pateikti informaciją apie trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo Lietuvoje teisinę bazę ir sąlygas“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Ministerijos atstovai nedetalizavo, ko apie Lietuvą klausė Nepalo darbo ministras, kokio atsakymo iš Lietuvos jis sulauks ir kaip apskritai ministerija vertina šią situaciją.
Kas kviečia nepaliečius?
Iš Nepalo spaudoje pateikiamos informacijos negalima pasakyti, kas iš Lietuvos kviečia nepaliečius ir ką jiems žada, bet vien nurodoma alga („bent 1,3 tūkst. eurų paprastiems darbininkams“) skamba nerealiai.
Lietuvos ambasada Indijoje sekretorė Rasa Nayyar teigė, kad ambasada kartais sulaukia pavienių kreipimųsi dėl darbo leidimų Lietuvoje – dažniausiai tai azijietišką maistą siūlančių restoranų virėjai. Nuo 2014 m. išduotos 11 darbo vizų nepaliečiams, tačiau dėl tūkstančio ar daugiau nepaliečių įdarbinimo jokių užklausimų gauta nebuvo.
„Abejojame, ar be koordinavimosi su mūsų diplomatine tarnyba tokia „operacija“ išvis būtų įmanoma, juk visi siekiantys darbo turės pirmiausia kreiptis į artimiausią Lietuvos ambasadą įvažiavimo vizos“, – teigė R.Nayyar.
Juodoji rinka
Nepaliečiams išvykti dirbti į užsienį nėra lengva – būtinas atitinkamas institucijų leidimas. „Jei darbuotojas atrenkamas per įdarbinimo agentūras, šios turi pateikti darbo sutarties kopiją Darbo užsienyje departamentui ir gauti jo pritarimą. Jei darbuotojas darbą užsienyje susiranda individualiai, jis vis tiek turi registruotis ir gauti sutikimą išvykti“, – pasakojo R.Nayyar.
Vidutinis Nepalo gyventojų amžius – 20 metų, tad natūralu, kad darbo vietų poreikis šioje šalyje milžiniškas. Ambasados atstovė teigė negalinti komentuoti konkrečios situacijos dėl nepaliečių kvietimo į Lietuvą, bet pripažino, kad Šengeno visų paklausa visame Pietų Azijos regione yra milžiniška.
„Mus epizodiškai pasiekia informacija, kad juodojoje rinkoje žmonės už vizą pasiruošę pakloti ir kelis tūkstančius eurų. Todėl turime būti budrūs“, – sakė R.Nayyar.
Jos teigimu, ambasadoje atmetamų paraiškų vizoms skaičius siekia 30-40 proc. – turbūt didžiausias tarp visų Lietuvos diplomatinių atstovybių.
Daugybė emigrantų
Nepalas, anksčiau garsėjęs arbatos ir vaistažolių eksportu, dabar į užsienį siunčia savo darbuotojus. Užsienyje dirba 2 milijonai nepaliečių, o emigrantų piniginės perlaidos tapo ne tik daugelio šeimų, bet ir visos valstybės pajamų šaltiniu.
Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, 2013 m. emigrantai į Nepalą atsiuntė 5 milijardus JAV dolerių ir tai sudarė net ketvirtį šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Dauguma nepaliečių vyksta į aplinkines valstybes – Kuveitą, Malaiziją, Katarą, Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus, tačiau auga ir migrantų į Europos valstybes skaičius.
Iš esmės visur uždarbis, kurį nepaliečiai uždirba, yra didesnis nei jų gimtinėje – vienoje neturtingiausių šalių pasaulyje.
Darbininkus išnaudoja
Nors emigrantai gausiai prisideda prie Nepalo ekonomikos, algos, kurias gauna šios šalies darbuotojai užsienyje yra vienos mažiausių.
Maža to, tarptautinės organizacijos nuolat skelbia apie įvairias problemas, su kuriomis susiduria nepaliečiai užsienyje, – nepakankamas atlyginimas, prastos darbo sąlygos ar net vergovė.
Žmogaus teisių specialistas Nishas Varias „New Yourk Times“ teigė, kad migracija iš Nepalo prasidėjo nelabai seniai, dėl to nepaliečiai nėra pakankamai informuoti.
„Nepale nėra vyresnės emigrantų kartos, kurie galėtų jaunesniems papasakoti apie problemas ir pavojus, kurie gali laukti užsienyje. Gali būti, kad nepaliečiai yra mažiausiai informuoti apie darbą užsienyje“, – sakė jis.
Naujausias visame pasaulyje nuskambėjęs emigrantų išnaudojimo skandalas – Katare 2022 m. futbolo čempionatui ruošiamo stadiono statybos. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie nežmoniškomis sąlygomis ten dirbančius imigrantus, paaiškėjo, kad statant stadioną iki 2013 m. pabaigos žuvo 1239 darbininkai iš Indijos ir Nepalo.
Tiesa, BBC duomenimis, darbininkai iš šių šalių sudaro tik 60 proc. imigrantų Katare, taigi tikrieji skaičiai gali būti kur kas didesni.
