Šalies vyriausybė jau beveik išnaudojo didžiąją dalį savo
turėtų užsienio valiutos rezervų. Be to, šalį slegia skolų našta, o
viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms vis sunkiau išmokėti
algas. Ketvirtadienį Mongolijos centrinis bankas iki neregėtų
aukštumų – nuo 4,5 iki 15 proc.- pakėlė palūkanų normą, kad
pagelbėtų tugrikui – prasčiausiai pasaulio valiutai.
Daug mineralų turinti, su Kinija ir Rusija besiribojanti Mongolija
ritasi į gilią mokėjimų balanso krizę. Nors pasaulio rinkų šalies
problemos beveik nepalietė, kitos gamtiniais ištekliais paremtos
ekonomikos, tokios kaip Rusija, Brazilija, Venesuela ir Saudo
Arabija turėtų sunerimti.
Tokią situaciją ekonomistai vadina „išteklių prakeiksmu“. Esant
gamtinių išteklių pertekliui, kitos ekonomikos šakos auga lėčiau,
vyriausybė leidžia sau išlaidauti, o nesibaigiantys pakilimai ir
nuosmukiai kenkia šalies finansų sistemos stabilumui.
„Mongolija turėtų būti daug turtingesnė“,- teigė investicijų
bendrovės „Landesbank Berlin Investment“ pinigų vadybininkas Lucas
Riomejeris (Lutz Roehmeyer), padedantis administruoti maždaug 12
mlrd. JAV dolerių Mongolijos skolą. – Niekur kitur pasaulyje nėra
taip paprasta išgauti gamtinius išteklius ir taip nebrangiai
pristatyti juos Kinijai“.
Naftos ir dujų kainoms 2011 m. pasiekus aukštumas Mongolijos
ekonomika klestėjo. Pernai Tarptautinio valiutos fondo (TVF)
ataskaitoje nurodyta, kad Mongolijos žemės turtų vertė gali siekti
1-3 trln. JAV dolerių.
Kinijos ūkiui šuoliuojant milžiniškais tempais ir plaukiant
investicijoms, Mongolijos ekonomika augo labai sparčiai – apie 8
proc. per metus. 2015 m. pabaigoje vienam gyventojui teko maždaug 4
tūkst. JAV dolerių bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tačiau geri laikai baigėsi sulėtėjus Kinijos augimo tempams,
tuometei vyriausybei kaip tik pradėjus gyventi ne pagal kišenę.
2012 m. Mongolija tarptautinėse rinkose išplatino obligacijų už 1,5
mlrd. JAV dolerių. Gautos sumos turėjo būti panaudotos kelių
projektų vystymui. Tačiau subliuškus infrastruktūros planams dantis
pradėjo rodyti krizė, visa jėga smogusi šį rugpjūtį.
Šlies premjeras per nacionalinę televiziją paskelbė, kad šalies
ūkį ištiko sunki krizė. Vietinė žiniasklaida praneša apie
perpildyta ligonines ir darželius, o įvairiems projektams užbaigti
tiesiog nėra lėšų. Birželį šalies užsienio valiutos rezervai
susitraukė iki 1,3 mlrd. JAV dolerių – 23 proc. Valstybiniame
sektoriuje 60 proc. sumažinti atlyginimai.
Gelbėdamas žemyn besiritančią valiutą centrinis šalies bankas
nusprendė gelbėti iki 15 proc. pakeldamas palūkanų normą. Tačiau to
nepakaks. Skolų grąžinti nepavyks, nebent vėl atsigaus eksportas į
Kiniją, tačiau tai tėra tolima perspektyva. Analitikai mano, kad
Mongolijai teks neišvengiamai kreiptis į TVF ir imtis dar
griežtesnių taupymo priemonių. Šiuo metu vyriausybės skola sudaro 5
mlrd. JAV dolerių.
