Pirmasis privataus kosminio laivo skrydis ir nusileidimas Mėnulyje gali įvykti jau 2017 metų pabaigoje. Tai paaiškėjo trečiadienį, po to, kai amerikiečių Federalinė aviacijos administracija (FAA) išdavė pirmąjį visoje istorijoje privatų leidimą bendrovei „Moon Express“ skristi į Mėnulį.
„Google“ siūlo 30 mln. dolerių
Manoma, kad „MX-1E“ aparatas paliks Žemę, įvykdys minkštą nusileidimą Mėnulio paviršiuje ir, naudodamas nuosavus reaktyvinius variklius, atliks eilę šuolių, kad ištirtų iš karto kelis mūsų planetos gamtinio palydovo plotus.
Rugpjūčio 3 dieną apie FAA gautą leidimą pranešė pati bendrovė: „Šis JAV valdžios sprendimas leis „Moon Express“ nuskristi iki Mėnulio, padėti pamatus naujam komerciniam palydovo tyrinėjimui ir atverti potencialius gamtos resursus“.
Pranešama, kad teigiamas sprendimas buvo priimtas po pasitarimo su FAA, Baltaisiais rūmais, JAV valstybės departamentu, Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ir kitais federaliniais organais.
Aparatą sukūrusi bendrovė „Moon Express“ tapo bendrovės „Google“ organizuojamo konkurso „Lunar XPRIZE“ dalyve. Konkursas buvo paskelbtas dar 2007 metais, o komanda, pirmoji sugebėsianti aparatą nuleisti Mėnulyje, perkelti jį bent pusės kilometro atstumu ir perduoti vaizdą su didele raiška į Žemę, gaus 30 mln. dolerių.
Likusios komandos, norinčios dalyvauti konkurse, iki šių metų galo turi pateikti sudarytą sutartį dėl paleidimo, kad suspėti reikalavimus iki 2017 metų galo.
Raketas paleis kitąmet
Kas liečia „Moon Express“, bendrovės pareiškė sudariusi paleidimo sutartį su bendrove „Rocket Lab“ dar 2015 metų spalį. Sutartis sudaryta dėl trijų aparatų paleidimo į Mėnulį. Du iš jų bus paleisti 2017 metų pabaigoje pasitelkus raketą „Electron“ (kuri dar nėra skridusi į kosmosą). Paleistas į Žemės orbitą aparatas „MX-1E“ turės įjungti savo variklį, kad nuskristų bei nusileistų Mėnulyje.
Istoriškai susiklostė taip, kad JAV privačios astronautikos klausimus reguliuoja būtent FAA, kuri dažniau minima kalbant apie komercinę aviaciją.
„Moon Express“ išsiuntė užklausą dėl aparato paleidimo šių metų balandžio 8 dieną. FAA padarė išvadą, kad skrydžio programa nekelia pavojaus visuomenės saugumui, privačiai nuosavybei, nacionaliniams JAV ir kitų šalių interesams bei nepažeidžia tarptautinių JAV įsipareigojimų.
Reikia laikytis tarptautinių sutarčių
FAA palaiminimą reikėjo gauti dėl taip vadinamo „Susitarimo dėl kosmoso“. Tai tarptautinis dokumentas, kurį pirmiausiai 1967 metais pasirašė JAV, Sovietų Sąjunga bei Didžioji Britanija.
Susitarimo dalyviai privalo neleisti į orbitą bet kokių objektų su branduoliniu ginklu, arba bet kokiais kitais masinio naikinimo ginklais. Taip pat jie įsipareigojo neįrenginėti tokių ginklų dangaus kūnuose.
Sutartis numato, kad Mėnulis gali būti naudojamas tik taikiais tikslais ir draudžiama naudoti bet kokios rūšies ginklų bandymui.
„Nevyriausybinių juridinių asmenų veikla kosminėje erdvėje turi būti patvirtinta leidimu ir nuolat prižiūrima valstybės, pasirašiusios sutartį“, – rašoma dokumente.
Neseniai atradus, kad Mėnulyje yra vandens, žaidimo taisyklės keičiasi. Bendrovės įkūrėjai svajoja gerokai sumažinti kosminių skrydžių kainas, naudojant Mėnulio mineralinius resursus.
„Mums dangus – nėra riba, tai – pradžios taškas. Šis sprendimas – dar vienas didelis žingsnis žmonijos istorijoje. Artimiausioje ateityje mes laukiame turtingų gamtinių resursų, metalų ir grunto tiekimo atgal į žemę“, – rašoma bendrovės pranešime.
