Apsilankę šiame egzotiškame krašte nusprendėme pasidalinti kainomis, kurios atskleis, kiek pinigų išleisite automobilio nuomai, kiek jums kainuos romantiška vakarienė ant jūros kranto bei kaip nelikti apgautiems vietinių gyventojų.
Maistas pigesnis nei Lietuvoje
Indonezija garsėja aštriu maistu, todėl jo nemėgstantys žmonės gali šiek tiek nusivilti. Žinoma, visada galima apsipirkti maisto prekių parduotuvėje ir valgį gamintis pačiam. Štai šviežiai spaustos apelsinų sultys kainuoja vos 15 tūkst. rupijų (apie 1 eurą), o Lietuvoje populiarūs šokoladai bei „Oreo“ sausainiai, vos 9 tūkst. rupijų (apie 0,6 euro).
Nemėgstantys gaminti patys, restoranuose už pietus ar vakarienę turės pakloti nuo 50 tūkst. iki 150 tūkst. rupijų (3,5 – 10 eurų). Tiesa, vakarienė paplūdimyje ant jūros kranto užsisakius populiariuosius žuvies patiekalus, gali atsieiti apie 120 tūkst. rupijų (apie 8 eurus).
Geriausia žinia - picų ir mėsainių mėgėjams, nes būtent šio maisto apstu kas antroje kavinėje. Vidutiniškai didelė pica gali kainuoti apie 50 – 95 tūkst. rupijų (apie 3,5- 6,5 euro), o mėsainis greito maisto restoranuose apie 15 tūkst. rupijų (1 eurą).
Vandens iš čiaupo saloje gerti nepatariama, o parduotuvėje jo kainos labai skirtingos. Tarkime, už mažą buteliuką vandens gali tekti sumokėti nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. rupijų, 0,35 – 0,7 euro. Dažniausiai vietiniai pardavėjai, kurie gėrimus nešioja paplūdimyje ar tiesiog gatvėje, gali bandyti jus apgauti ir už vandens buteliuką paprašyti iki trijų kartų didesnės sumos.
Alkoholio kainos saloje nemažos, tad alaus mėgėjams už 0,3 l vietinį „Bintang“ teks pakloti apie 30 tūkst. rupijų (2 eurus), o į salą importuoto alaus kainos restoranuose šokteli net iki dviejų kartų. Kokteiliai restoranuose kainuoja panašiai kaip ir Lietuvoje, apie 6-8 euro.
Degalai už vandens kainą
Viešasis transportas. Balyje iš tiesų nėra autobusų, tad turi užsisakyti vietinį autobusiuką „shuttle“ į kitą miestą, važiuoti su taksistu arba samdytis vairuotoją dienai. Žinoma, visada gali išsinuomoti motorolerį ar automobilį.
Išsinuomoti automobilį ar motorolerį taip pat išdrįs tik patyrę vairuotojai. Balyje, kaip ir visoje Indonezijoje, eismas vyksta kairiąja kelio puse. Dažniausiai nenorintys rizikuoti ir turėti nemalonumų išsinuomodami automobilį užsisako ir vairuotoją, kuris visos kelionės metu pasirūpina, kad kelionės tikslas būtų pasiektas saugiai.
Nors atostogavome dvi savaites, visgi surizikavome išsinuomoti automobilį ir vairuoti patys. Išties, pirmoji diena buvo sudėtinga, nes aplink zujantys motoroleriai vis kėsinosi atsiremti į automobilio šoną ar galą. Ten nusprendusiems vairuoti visgi siūlytume su nuomos salonu iškart aptarti avarijos ar kitokio automobilio apgadinimo atvejį ir išsiaiškinti, kokia atsakomybė už tai gresia. Štai mums buvo pasakyta, kad apgadinus transporto priemonę didžiausia suma, kurią gali tekti apmokėti, yra tūkstantis dolerių.
Degalai Balio saloje degalinėse beveik visada yra tik vienos rūšies – vadinasi jie „Petrol“ ir daugiau nėra jokios informacijos. Pačius degalus dažnai pardavinėja tiesiog gatvėse, 1 litro „Absoliut“ talpos buteliuose, palei gatvę esančiose prekyvietėse.
Tokio butelio kaina yra 7500 rupijų, apie 0,5 euro. Taip degalus perka dauguma motorolerių vairuotojų Balyje. Degalų kainos Balio saloje už litrą svyruoja nuo 6 iki 8 tūkst. rupijų, (apie 0,4 – 0,55 euro), tad įsipylus degalų vos už 50 tūkst. rupijų (už maždaug 3,5 euro), galima drąsiai apsukti nemažą ratą aplink salą.
Automobilio nuoma dienai gali atsieiti nuo 200 tūkst. iki 250 tūkst. rupijų, apie 13,8 – 17,3 eurų. Tiesa, ši kaina taikoma imant automobilį be vairuotojo, su vairuotoju kaina dar šiek tiek šokteli. Taip pat nuolaidos taikomos ir tada, kai automobilis nuomojamas kelioms dienoms ir ilgiau.
Dar viena galimybė pasiekti norimą kelionės tikslą – taksi. Galima pagalvoti, kad visi Balio gatvėse važinėjantys automobiliai yra tik taksi, nes jų tikra galybė. Taksi vairuotojai garsiniais signalais praneša žmonėms, kad yra pasirengę juos pavežti, tad kartis tiesiog ėjimas iki parduotuvės primena nesibaigiančių signalų keliamą triukšmą.
Sėdant į taksi derėtų iš karto susitarti dėl kainos, nes jie, kaip ir dauguma Balio verslininkų, siekia pasipelnyti ir dirbtinai pakelia kainas. Štai mums, norint vakare grįžti į viešbutį, teko derėtis su taksi vairuotoju, nes už 2 kilometrų pavėžinimą jis paprašė net 200 tūkst. rupijų, apie 13,8 euro. Tačiau numojus ranka ir lėtu žingsniu vis tolstant nuo vairuotojo nusiderėjome iki 50 tūkst. rupijų, 3,5 euro.
Valiutų keityklos – rojus vagims
Valiutų keityklos Balyje yra vienas populiariausių būdų vietiniams gyventojams apsukti turistus ir taip iš jų pasipelnyti. Tad būkite atsargūs ir pinigus keiskitės tik bankuose arba vietose, kur bus duodamas čekis. Iš pradžių, gali atrodyti, kad kursas oficialiose valiutų keityklose yra mažesnis lyginant su vietinių siūlomomis kainomis, tačiau čia šuo ir pakastas.
Mes užsukę į vietinių Balio gyventojų keityklą sutarėme išsikeisti du šimtus eurų. Vietinis greitai skaičiuotuvu paskaičiavo kiek rupijų mums priklauso ir pradėjo skaičiuoti grynuosius.
Viską perskaičiavus sumos atitiko ir jau norėjome eiti, tad vietinis „verslininkas“ pinigus trumpam paėmė į savo rankas, kad sulygintų kupiūras ir jas mums atidavė. Įtarimui nekilus išėjome laukan ir tik tada dar kartą perskaičiavome sumą - paaiškėjo, kad pusės pinigų trūksta. Žinoma, tada jau nieko niekam nebeįrodysi, tačiau vėliau iš draugų sužinojome, kad vietinis lygindamas kupiūras dalį jų vis išberia už savo stalelio.
Didžiausia pramoga – kava iš „kakučių“
Pramogų saloje netrūksta. Nuo jojimo ant dramblių nugarų iki banglenčių sporto bei paviršinio nardymo. Štai banglentės nuoma paplūdimyje valandai laiko kainuoja 50 tūkst. rupijų, 3,5 euro, o plaukmenys ir kaukė su vamzdeliu visai dienai kainuoja apie 60 tūkst. rupijų,4,2 euro.
Kalbant apie masažo malonumus, populiariausiose Balio gatvėse šių pasiūlymų sulauksite tikrai dažnai. Nuo kojų ir viso kūno masažų iki pedikiūrų, manikiūrų ir kitų grožio procedūrų. Kainos išties stulbinamai mažos: vieną valandą trunkantis viso kūno masažas – 80 tūkts. Rupijų, 5,5 euro, kojų masažas – 55 tūkst. rupijų, 3,8 euro, kūno šveitimas – 85 tūkst. rupijų, 5,9 euro, manikiūras – 50 tūkst. rupijų, 3,5 euro. Tiesa, mums masažų išbandyti taip ir neteko, tačiau kainos, pripažinkime, tikrai įspūdingos.
Viena didžiausių pramogų Balio saloje mums buvo lankymasis kavinėje pavadinimu „Luwak caffe“. Iš pirmo žvilgsnio galima pagalvoti, kad tai niekuo neypatinga kavinė, tačiau labai įdomu tai, kad kavinėje galima paragauti ypač ekologiško kavos ir arbatos.
Kaip vieną ypatingiausių savo produktų kavinė pristato gyvūno mangusto kavą. Ji gaminama iš mangusto išmatų. Mat mangustai maitinami arabikos pupelėmis ir, pasak vietinių gidų, valgymui atsirenka tik geriausius arabikos vaisius, todėl jų išmatose – tik skaniausia kava. Toks vienas kavos puodelis kainuoja 50 tūkst. rupijų, 3,5 euro.
Atlyginimai mažesni tris kartus
Kadangi dauguma kainų gerokai žemesnės nei Lietuvoje, nenuostabu, kad ir atlyginimai ženkliai skiriasi. Štai Indonezijos sostinėje Džakartoje ir Balio saloje minimalūs atlyginimai yra labai panašūs. Balio saloje jis siekia 2,1 mln. rupijų (vos 145 eurus), o Indonezijos sostinėje jis dar mažesnis ir yra vos 1,9 mln. rupijų (apie 139 eurai). Žinoma, apie lyginimą su minimaliu uždarbiu Lietuvoje negali būti nė kalbos, Indoenzijoje jis beveik tris kartus mažesnis.
Vidutinis atlyginimas ženkliai skiriasi nuo minimalios uždarbio sumos ir Balyje esančio viešbučio darbuotojas prasitaria, kad dirbdamas personalo skyriuje uždirba apie 6 mln. rupijų (apie 416 eurų).
