Gerokai nukritusios pieno kainos smarkiai kirto per karves laikančių ūkininkų kišenes. O tokių Lietuvoje – gyva galybė.
Praėjusių metų pabaigoje mūsų šalyje perdirbėjams pieną tiekė apie 31,3 tūkstančio ūkių. Šįmet veiklą jau nutraukė apie 4 tūkst. gamintojų, daugiausia – smulkiųjų, turinčių iki 5 karvių.
Pernai visi ūkininkai pardavė apie 1,35 mln. tonų pieno – gerokai daugiau nei latviai (0,8 mln. tonų) ar estai (0,77 mln. tonų). Tačiau Latvijoje tokių ūkių 2015-ųjų pabaigoje buvo 7,4 tūkst., o Estijoje – išvis vos apie 700.
Net ir valdžiai tapo aišku, kad keletą karvių laikantis ir pieną supirkėjams tiekiantis ūkininkas yra pasmerktas, jei neturi kitų pajamų. Tačiau jie iki šiol remiami visomis išgalėmis.
Antai pavasarį dalijant 18 mln. eurų paramą nuostolių patyrusiems ūkiams visiems buvo atseikėta po lygiai. Negana to, stambieji gavo mažiau, nei priklausytų, nes vienam ūkiui skirta suma negalėjo viršyti 15 tūkst. eurų.
Dabar rengiamasi paskirstyti dar 13,3 mln. eurų iš Europos Komisijos, antra tiek turėtų pridėti valstybė. Jau apsispręsta, kad vėl galios lygiavos principas. Dešimtadaliu daugiau pinigų gaus tik kooperatyvų nariai.
Statys naujas fermas
Pasak Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovo Petro Puskunigio, krizės ateina ir praeina, o dirbti reikia.
Bendrovė yra numačiusi pastatyti 700 vietų karvides – tiek karvių šiuo metu bendrovėje ir melžiama. Pastačius naują gyvulininkystės kompleksą, galvijai bus perkelti į jį, o tuomet bus atnaujintos dabartinės fermos bei jose įkurdinta nauja maždaug 500 karvių banda.
„ES paramos projektai įpareigoja nekeisti veiklos penkerius metus. Tikimės, kad per tiek laiko baigsis pieno sektoriaus krizė ir pakils supirkimo kainos“, – kalbėjo P.Puskunigis.
Šiuo metu bendrovė per parą perdirbėjams tiekia maždaug po 22–23 tonas pieno. Už jo kilogramą ji gauna 18 euro centų, dar pusė euro cento – priedas už ypač geros kokybės pieną.
Tačiau ir tas priedas nepadeda užglaistyti nuostolių. Tad bet kokia parama pieno ūkiams – lyg gurkšnis vandens trokštančiam.
Vis dėlto stambieji ūkininkai įsitikinę, kad pinigai turi būti skirstomi protingai. „Pavasarį teikta pagalba stambiems pieno ūkiams buvo ribojama. Jos skirta tik iki 15 tūkst. eurų.
Žinoma, ačiū ir už tai. Bet juk realiai lėšos išdalytos tiems smulkiesiems ūkiams, kurie neturi ateities. Tai yra tik žmonių kankinimas.
Jei jau valstybė duoda pinigų, turėtų būti ir ekonominė grąža. O dabar parama atitenka naujiems kaliošams įsigyti“, – svarstė P.Puskunigis.
Tarp ūkių įkalė pleištą
“Visi pienininkai gyvena susispaudę. Mums gal lengviau dėl to, kad auginame ir javus, tad pajamos už juos pridengia nuostolius. Kitiems – blogiau, nes dauguma pieno ūkių turi įsipareigojimų bankams, kuriuos tenka vykdyti“, – sakė P.Puskunigio.
Pienininkai – Žemės ūkio rūmai, Lietuvos ūkininkų sąjunga bei kiti socialiniai partneriai jau yra sutarę, kad Europos Komisijos neseniai atseikėti pinigai – 13,3 mln. eurų – bus dalinami visiems ūkiams atsižvelgiant į šiemet parduoto pieno kiekį – tam tikra suma už jo kilogramą.
„Užtat tie principai, pagal kuriuos buvo paskirstyta parama gegužę, sukėlė priešpriešą tarp smulkesnių ir stambių ūkių“, – neslėpė „Agrowill Group“ įmonių grupės valdybos narys Vladas Bagavičius.
„Pinigai nebuvo paskirstyti sąžiningai. Juk ir Žemės ūkio ministerija supranta, kad kelių karvių ūkiai neturi ateities, ji pati skatina ūkininkus kooperuotis. Bet vis tiek priima nelogiškų sprendimų“, – sakė V.Bagavičius.
Žemės ūkio ministerijos teigimu, gegužę pieno gamintojams skirta nacionalinė pagalba – 18 mln. eurų – buvo mokama už laikomas pienines karves: po 78,23 euro už galviją. Daugiau – po 86 eurus už karvę – gavo kooperatinės bendrovės, superkančios iš savo narių daugiau kaip 50 proc. viso superkamo pieno.
Ši parama buvo teikiama pagal de minimis pagalbos taisykles, o tai reiškia, kad vienam ūkio subjektui parama per 2016-uosius ir dvejus ankstesnius metus negalėjo viršyti 15 tūkst. eurų ribos.
„Visi pieno ūkiai patiria tas pačias sąnaudas, galų gale kaina, kuri mokama šiuo metu už pieną, visiems yra bloga. Tuo tarpu ES pinigus skiria kompensuoti žemdirbių nuostoliams, patiriamiems ir dėl Rusijos embargo, ir dėl susitraukusios žaliavos kainos“, – sakė V.Bagavičius.
Nauja kryptis – ekologija
Pati „Agrowill Group“ didžiausių plėtros galimybių įžvelgia ekologiškų pieno produktų rinkoje.
„Įprastinių pieno produktų gamintojai ir taip konkuruodami stumdosi alkūnėmis. Todėl mes pasirinkome ekologijos kelią, ir nuosekliai juo žingsniuojame. Ekologiškų produktų vartojimas didėja visoje Europoje, mes taip pat didinsime karvių bandas“, – sakė V.Bagavičius.
Šiuo metu „Agrowill“ grupės „AgroFarm“ įmonei priklauso 8 mišrios žemės ūkio bendrovės, kurių fermose melžiama apie 3500 karvių.
Baksnojo į reikalavimus
Kai kurių ūkininkų nuomone, toliau remdama perspektyvų neturinčius pieno tiekėjus valdžia siekia užsitikrinti paramą per artėjančius Seimo rinkimus. Juolab kad už lygiavos principą dažnai stoja ir Žemės ūkio rūmų vadovai, iš kurių daugelis neslepia politinių ambicijų.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė „Lietuvos rytui“ aiškino, kad kitaip padalyti paramos neleidžia galiojantys reikalavimai.
„Pavasarį ūkininkai buvo remiami mūsų biudžeto lėšomis, o taisyklėse numatyti apribojimai, kiek daugiausia pinigų gali gauti vienas ūkis.
O dabar paramą skyrusi Europos Komisija aiškiai įvardijo, kad pirmenybė teikiama smulkiesiems, natūriniams ūkiams bei kooperacijai“, – vardijo ministrė.
Vis dėlto ar Lietuvoje smulkių pieno ūkių nėra per daug, ypač palyginti su kaimyninėmis šalimis?
„Mano nuomone, ne. Galėtų būti net ir daugiau. Tačiau patys žmonės privalo suvokti, kad turėdamas vieną, dvi ar tris karves privalai gaminti kokį nors galutinį produktą, o ne parduoti pieną perdirbėjams. Nes šitaip ir 25 ar 50 litrų pieno per dieną parduodamas niekaip nepragyvensi“, – aiškino V.Baltraitienė.
Lietuvos pieno ūkiai (2016 m. sausis–gegužė)
Ūkio dydis Ūkių skaičius Parduota pieno (t)
Nuo 1 iki 5 karvių 19 296 62 686
Nuo 6 iki 14 karvių 4926 63 647
15 ir daugiau karvių 3454 407 253
