3 eurai. Tiek kainuoja stipri, jokių sintetinių aromatų neturinti „Markus“ prekės ženklo „Gold“ kava Vokietijoje.
Važiuodamas namo pusės kilogramo jos pakelį iš prekybos centro Berlyne lauktuvių atvežė vilkiko vairuotojas.
Tuo metu mūsų šalies parduotuvių lentynose tokios pakuotės be 5–6 eurų neįmanoma nusipirkti.
Nors vokiečių vidutinė alga lietuvišką pranoksta maždaug 6 kartus, mums už kavą tenka mokėti brangiau. Juk Vokietijoje vidutinis atlyginimas sukasi apie 3700 eurų, Lietuvoje po mokesčių – apie 584 eurus.
Kainos verčia iš koto
Dar 2014-ųjų vasarą 0,5 kilogramo „Jacobs“ maltos kavos pakelį parduotuvėje buvo galima įsigyti už 12–13 litų (3,5–3,8 euro). Šiuo metu ta pati kava kainuoja 5,49 euro.
2014 duomenimis, tarkim, „Maximoje“, daugiausia buvo nuperkama „Paulig“ kavos, kurios 250 g pakuotė kainavo apie 9,5 lito (2,75 euro), o 500 g – 17,7 lito (5,13 euro). Šiuo metu „Paulig“ analogiškai kainuoja 2,79 ir 5,19 euro.
Tačiau kava – ne būtiniausia prekė. Jei kam nors atrodo, kad mūsų parduotuvėse ji per brangi, gali žvilgtelėti į išskirtinės kavos kainas.
Pavyzdžiui, 350 gramų ‘Geisha’ kavamedžio pupelių, atgabentų iš Panamos, kainuoja 56 eurus. Toks pat kiekis boliviškos kavos atsieina apie 17 eurų.
Renkasi rūšinę kavą
Anot įvairių prekės ženklų kavą biurams tiekiančios įmonės „Kavateka“ atstovės Julijos Jankelaic, Lietuvoje įvedus eurą pabrango daugybė produktų.
Tačiau kavą tuo metu teko net atpiginti.
„Tai daryti pernai privertė didelė tiekėjų konkurencija. Bet jau geras pusmetis, kai kava vėl pamažu brangsta.
Pastaruoju metu paprastesnė jau pabrangusi tiek, kad vartotojai ėmė vis dažniau pirkti rūšinę – brangesnę kavą.
Pavyzdžiui, po 30 eurų už kilogramą kainuojančią „Premium“ klasės kavą paprasčiau parduoti nei pigesnius mišinius.
„Lavazza“ kavos kilogramo didmeninė kaina metų pradžioje buvo 11 eurų, o šiuo metu – jau 1,5 euro daugiau“, – aiškino pašnekovė.
Žmonės sutinka sumokėti brangiau, kad galėtų paragauti įvairių rūšių kavos. Vieni, pajutę skirtumą, ir toliau perka kokybiškesnį produktą, kiti grįžta prie ankstesnių kavos mišinių.
Anot importuotojų ir pardavėjų, kainas nulemia paklausos ir pasiūlos santykis. Kava – ne išimtis.
„Kavamedžiai šiuo metu brandina neprastą derlių, tad kavos kainos drastiškai vargu ar kils. Vis dėlto simboliniai svyravimai neišvengiami“, – sakė bendrovės „Kavos draugas“ vadovas Aurimas Vainauskas.
Pasak „Iki“ atstovės Bertos Čaikauskaitės, kavos kainos svyravimus lemia auganti žaliavos kaina.
„Matome, kad žaliavos kaina kilo, tačiau kol kas nesame gavę pranešimų iš gamintojų dėl tiekimo kainų pokyčių.
Manome, kad kavos kaina priklausys nuo to kiek ilgam gamintojai yra užsipirkę pigesnės kavos žaliavos. Palyginę kavos kainas pastebėjome, kad kai kurių prekių ženklų kava pigo, o kai kurių – nesmarkiai pabrango“, – sakė B.Čaikauskaitė.
Brangsta paslaugos
A.Vainausko teigimu, nederėtų stebėtis tuo, kad kinta ir kavos išsinešti kainos, nes tokia kava – ne tik gėrimas, bet ir paslauga, o visos paslaugos, įvedus eurą, tebebrangsta.
„Atliekame rinkos tyrimus. Galiu patikinti, kad parduotuvėse kavos kainos nepakilo taip smarkiai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jose taikomos ypač didelės nuolaidos.
Prekybos tinkluose maždaug 40 proc. visų prekių yra akcinės, o kavos lentynose net pusei produktų taikomos nuolaidos“, – aiškino pašnekovas.
Buvo šalnų? Kainos kils
Pasak bendrovės „Šviežia kava“ vadovo Vytauto Kratulio, prieš pusmetį kavos kaina biržoje buvo viena mažiausių – arti tokios, už kurią net neverta jos auginti.
„Tikėtina, kad naujo derliaus kaina biržoje pasistiebs, nes Brazilijoje, kuri tiekia pasauliui daugiausia kavos, kavamedžius jau porą kartų apkandžiojo šalnos.
Tiesiog blogos naujienos biržoje kainą kilstelės gal 30 proc. Kita vertus, kava, kuria prekiaujama biržoje ir prekybos centruose, jau ir taip yra pervertinta“, – sakė V.Kratulis.
Perka aukcionuose
Tuo tarpu kitoje „smėlio dėžėje“ – toje, kurioje prekiaujama išskirtine, pačių skrudinta „premium“ kava, kainos nuolat kyla, kaip ir didėja jos įvairovė. Pasak V.Kratulio, visa biržoje kotiruojama komercinė kava, skirta masinei prekybai, 100 balų sistemoje vertinama ne daugiau kaip 79 balais.
80 balų – tai jau ypatinga kava.
„Jei perkama 80-81 balo kava, už tuos „premium“ balus tenka mokėti mokėti keliolika ar kliasdešimt kartų brangiau. Turime ir tokios kavos – yra klientų, kurie jos pageidauja“, – sakė V.Kratulis.
Tai – ne snobiška užgaida.
Pavyzdžiui, Panamos „Geisha“ kava aukcione kainuoja ypač brangiai, nes šios veislės kavamedžių derlius esti net 10 kartų menkesnis už įprastinių veislių. Šiaip jau kavamedis subrandina apie 2 kilogramus uogų, tuo tarpu „Geisha“ kavamedis – tik 200 gramų.
Bolivijos kavą bendrovė „Šviežia kava“ taip pat įsigijo aukcione.
„Pernai vyko Bolivijos prezidento vardo kavos augintojų konkursas. Jam pasibaigus vyko aukcionas, ir tuo metu ten buvę tiekėjai galėjo nusipirkti kavos. Laimė, kad kavos kainos aukcione nepakilo iki debesų. Nusipirkome tos kavos.
Bolivijoje dabar – vieni prasčiausių kavai metai. Ir taip ji mažai užaugina kavos. Berods, daugiausia joje buvo priskinta 150 tūkst. maišų kavos.
Tuo tarpu pernai – vos 40 tūkst. maišų.
Tai, ką įsigijome aukcione, atskraidinome lėktuvu – laivu nepavyko. Brangu“, – sakė V.Kratrulis.
