Tokius skaičius pateikė nelegaliai į šalį patekusių maisto produktų naikinimą prižiūrinti tarnyba „Rosselchoznadzor“.
Jos ataskaitoje minima, kad po buldozerių vikšrais buvo sumaitota ar į sąvartynus bei deginimo krosnis nusiųsta tūkstančiai tonų obuolių, kriaušių, persikų, pomidorų, vynuogių ir kitokių vaisių bei daržovių.
Taip pat ant stalų nepateko apie 230 tonų gyvūninės kilmės užsieninių produktų – sūrių, sviesto, dešrų ir kitokių.
Buvo naikinamas maistas, patekęs į Rusiją iš Europos Sąjungos, JAV, Kanados, Australijos, Norvegijos ir kai kurių kitų valstybių, kurios, 2014-ųjų rugpjūtį paskelbusios sankcijas Maskvai, netrukus sulaukė atsakomųjų veiksmų.
Iki praėjusių metų rugpjūčio 6-osios iš šių šalių atvežti maisto gaminiai tiesiog būdavo pripažįstami kaip kontrabandiniai ir konfiskuojami. Tačiau vėliau V.Putinas nusprendė juos naikinti.
Rusai mėgino protestuoti
Šalies gyventojai, vos pasirodžius tokiam prezidento įsakui, internete ėmė rinkti parašus po peticija, kurioje buvo prašoma atšaukti tokias griežtas priemones ir konfiskuotą maistą išdalyti vargšams.
„Kam naikinti šviežius produktus, jei galima jais pamaitinti pensininkus, veteranus, daugiavaikes šeimas, neįgaliuosius ar šiaip skurstančius“, – buvo skelbiama dokumente, kurį pasirašė per 255 tūkst. Rusijos gyventojų.
Buvo aiškinama, kad produktams naikinti reikia nemenkai lėšų iš biudžeto, o jų dalybos nieko nekainuotų, nes tuo gali užsiimti labdaros organizacijos.
Tačiau Kremliaus ausų šie balsai nepasiekė. Tiesa, V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pažadėjo pranešti prezidentui apie peticiją, tačiau iškart suabejojo, ar ją iš tiesų pasirašė tiek daug žmonių, todėl paskelbė, kad šalies vadovo valia bus įvykdyta.
Sankcijos padarė žalos
Dabar valstybė aiškinasi tokio elgesio pasekmes. Ir ne tik politines, bet ir ekonomines. Nes sankcijos daugeliui įvežtinių produktų gerokai kirto per kišenę patiems rusams.
„Ekonominės plėtros ministerijos duomenimis, per dvejus metus maisto produktai Rusijoje pabrango 31,6 proc. Tai – kone pusantro karto daugiau, nei siekė infliacija (apie 21 proc.).
Staigus maisto brangimas susijęs tik su vieninteliu veiksniu – sankcijomis europiniams ir amerikiniams produktams“, – paskelbė „Komsomolskaja pravda“.
Kratosi dėl prastos kokybės
Jegoro Gaidaro ekonomikos instituto Rinkos apklausų laboratorijos vadovo Sergejaus Cuchlo teigimu, didžiuma Rusijos vartotojų (tiek namų ūkiai, tiek įmonės, tiek valstybės institucijos) ir toliau teikia pirmenybę importiniams produktams.
Menkai paisoma, kad kai kurie jų gali būti laikomi kontrabandiniais ir šiaip yra gerokai brangesni nei anksčiau.
„Dabar tokia tendencija susijusi su prastėjančia vietos gaminių, kuriais siekiama pakeisti importuojamus, kokybe.
Juk pati tarnyba „Rosselchoznadzor“ neseniai paskelbė, kad šiuo metu net 25,3 proc. Rusijoje gaminamų pieno produktų yra falsifikuojami“, – aiškino S.Cuchlo.
Oficialūs skaičiai irgi įrodo, kad dėl embargo gyventojų padėtis gerokai suprastėjo.
Rusijos statistikos tarnybos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį 22,7 milijono žmonių pajamos buvo mažesnės nei oficialus pragyvenimo minimumas (9776 rubliai, arba 134 eurai).
Vadinasi, vien oficialiai šalyje skursta 15,7 proc. gyventojų. O juk kas penkto dirbančio žmogaus alga mažesnė už pragyvenimo minimumą, o kas trečio – už pusantro minimumo. Tad nenuostabu, kad vargšais save laiko maždaug 40 proc. rusų.
