„Nėra teisinga privačiai bendrovei leisti užstatyti
visuomenės reikmėms skirtą želdinių parką, kai dėl tos pačios
priežasties ši žemė nebuvo grąžinta teisėtiems savininkams.
Taryba jau kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu, kad
nekilnojamojo turto registro pažymoje atsirastų įrašas apie šiam
sklypui nustatytus apribojimus, kurie kelia abejonių, ar šiame
sklype apskritai galimos privačių namų statybos. Apie šias naujai
paaiškėjusias aplinkybes taryba pranešė generalinei prokuratūrai
su prašymu ginti viešąjį interesą ir padėti išsaugoti istorinio
parko pušyną visuomenei“, – BNS sakė Palangos meras Šarūnas
Vaitkus.
Savivaldybės teisininkų teigimu, 1999 metais Klaipėdos
apskrities viršininko įsakymu prie poilsinės suformavus 1,1 ha
ploto sklypą buvo pažymėta, kad teritorija skirta viešo naudojimo
želdynams – parkams, skverams įrengti, o sklypas negali būti
skaidomas ir aptveriamas tvoromis.
„Tai tapo priežastimi paveldėtojai negrąžinti šio sklypo
natūra – teismas, atmetęs paveldėtojos prašymą, nustatė, kad
rekreacijai skirta teritorija palikta bendroms gyventojų reikmėms ir
dėl to negali būti grąžinama. Tačiau netrukus valstybė šį
sklypą kartu su poilsinės pastatu pardavė privačiai bendrovei“,
– teigė Palangos savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus
vedėjas Petras Kaminskas.
Liepos pabaigoje Palangos miesto savivaldybės taryba atmetė
teritorijos J.Simpsono g. 21, kurioje yra „Viešnagė“, sklypo ir
statinių detalųjį planą, taip pat panaikino jo koncepciją.
P.Kaminsko teigimu, taip padaryta dėl kelių priežasčių: per
didelio užstatymo tankumo bei planų iškirsti medžius greta
Birutės parko.
„Taryba detaliojo plano netvirtino dėl keleto priežasčių,
iš kurių svarbiausia – koncepcijos sprendiniai, kuriais sklype
numatomas 16 proc. užstatymo tankumas, prieštaravo tuometinio
galiojančio Palangos specialiojo paminklosauginio plano nuostatoms
didesniuose kaip 20 arų sklypuose leisti tik iki 5 proc. užstatymo
tankumą. Dėl šios priežasties taryba panaikino detaliojo plano
koncepciją, kuri privaloma sudedamoji detaliojo plano dalis. Svarbu
ir tai, jog, įgyvendinant detaliajame plane numatytus sprendinius,
sklype būtų šalinami 37 šimtamečiai medžiai kurie yra greta
esančio Birutės parko tąsa, o tai akivaizdžiai pažeistų
visuomenės interesus“, – aiškino P.Kaminskas.
Savivaldybės teigimu, „Viešnagės“ teritorijoje augantys
medžiai itin seni: paprastųjų pušų amžius siekia apie 140 metų,
kitų medžių – 70-80 metų. Detaliajame plane, kurį atmetė taryba,
buvo numatyta pašalinti 37 medžius.
„Gaumistai“ atstovaujantis kontoros „Valiūnas
Ellex“ advokatas Evaldas Klimas BNS sakė, kad įmonė neatsisako
investicinių planų Palangoje.
„Kol kas nei iš savivaldybės, nei iš prokurorų negavome
informacijos apie tokį kreipimąsi. Nežinome, kokius tariamus
pažeidimus savivaldybė jame įvardino, todėl negalime jo vertinti.
Kai susipažinsime, galima bus pateikti ir jo vertinimą. Detaliojo
plano patvirtinimas tėra vienas iš teritorijos vystymo etapų.
Toliau bus kreipiamasi dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo
projektavimui taip, kaip tai numatyta Statybos įstatyme ir
poįstatyminiuose teisės aktuose“, – atsiųstame atsakyme teigė
E.Klimas.
Generalinės prokuratūros atstovai teigia kol kas Palangos
valdžios prašymo negavę, todėl negalintys komentuoti.
„Prokuratūroje dar nėra gautas kreipimasis. Turėtumėme gauti
artimiausiu metu“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė
spaudai Rita Stundienė.
Rugpjūčio pradžioje Valstybinė teritorijų planavimo ir
statybos inspekcija, nustačiusi, kad sprendiniai atitinka teisės
aktų reikalavimus, patvirtino Palangos miesto tarybos atmestą
„Viešnagės“ teritorijos detalųjį planą.
Skelbta, kad teritorijoje „Gaumista“ norėtų statyti apie 4
tūkst. kv. m ploto poilsio namelių. Jų plėtros darbai galėtų
kainuoti apie 4-5 mln. eurų.
2013 metais „Lords LB Asset Management“ fondo bendrovė
„Gaumista“ daugiau kaip 1 tūkst. kv. m ploto buvusios poilsinės
pastatą su 1,1 hektaro sklypu kurorto centre įsigijo už 1,09 mln.
eurų iš Valstybės turto fondo.
