Rusijos Centrinio banko sprendimas, priimtas 2014m. pabaigoje, leidžiantis rublio keitimo kursą nustatyti rinkai, Rusijos valstybei yra teigiamas – taip teigė visi 18 ekonomikos analitikų, kuriuos apklausė „Bloomberg“.
Atsakomybės našta dabar tenka šalies vyriausybei ir dauguma ekonomistų teigia, kad Vladimiras Putinas turėtų mažinti Rusijos išlaidas ir privatizuoti bent dalį valstybinių įstaigų. „Visuomet gerai turėti rinkos laisvę. Ekonomika greitai prisitaiko prie pasikeitusios realybės“, – sakė Maskvos „Evrofinance Mosnarbank“ analitikas Ilya Golubovas.
Rublio keitimos kursas visų dėmesio centre atsidūrė praėjusio mėnesio pabaigoje, kai V.Putinas ėmė kvestionuoti, ar laisvas jo kitimas tikrai yra gera idėja – esą valiutos stiprumas, surištas su naftos kainomis, gali kelti pavojų Rusijos biudžetui ir vietinėms įmonėms. Tiesa, centrinio banko tai neįtikino ir jis dar kartą patvirtino – laisvas rublio kurso kitimas Rusijas apsimoka.
Nesutapimas dėl naftos
Liepa 3,1 proc. susilpnėjęs rublis neatitiko naftos kainos, kuri tą patį mėnesį sumažėjo 14 proc. Rusijai tai nepatogu, nes vyriausybė gauna mažiau rublių už naftą, užsienyje parduodama už dolerius.
Žaliavos kainos, kuriomis nustatomos Rusijos naftos produktų kainos, praėjusią savaitę nukrito beveik 3 rubliais. Tai 8 proc. mažesnė, nei orientacinė kaina, kuria remiantis buvo apskaičiuotas šalies biudžetas.
„Taikytis į pigų rublį, kad padidinti biudžeto įplaukas iš dujų ir naftos yra trumpalaikis problemos sprendimas, ateityje galintis turėti ir neigiamų pasekmių. Norėdama pritraukti užsienio investuotojų, Rusijai reikia stabilios valiutos ir patikimo bei nepriklausomo centrinio banko“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Gubernatorė Elvira Nabiulina pranešė, kad Rusijos centrinis bankas neplanuoja daryti įtakos rublio kursui ir teigė, kad laisvas jo kiritas padeda susilpninti Rusijos ekonomikos susitraukimą.
Gelbėjimo virvė valiutai
Nors V.Putinas sutinka su centrinio banko politika, jis yra įsitikinęs, kad silpnesnis rublio kursas galėtų išgelbėti kenčiančius vietos gamintojus bei sušvelninti biudžeto nuostolius, patirtus dėl naftos kainų kritimo.
„Laisvas rublio kurso kitimas padėjo ištverti išorinius šokus. Mažesnis keitimo kursas paskatino importo pakaitalus ir padėjo Rusijos eksporto sektoriui“, – sakė ekonomistas Zsoltas Kondratas.
V.Putino pasisakymai liepos 19 d. pasiuntė rublį į didžiausią nuosmukį JAV dolerio atžvilgiu per šį mėnesį – kursas krito 3 proc. Tiesa, ekonomistai jau prognozuoja, kad dabartinė dolerio vertė yra tinkama tam, kad nutiestų kelia Rusijos ekonomikos atsigavimui ir net 4 proc. augimui vidutiniame laikotarpyje.
„Rublio laisvas kurso kitimas leidžia Rusijos biudžetui lengviau susitaikyti su naftos kainų šokais ir išsaugoti atsargas“, – sakė Maskvos banko analitinė Nataliya Shilova.
Be centrinio banko bandymų sustabdyti rublio kurso svyravimus, koreliacija tarp didžiausios pasaulyje energijos eksportuotojos valiutos ir naftos kainų šių metų pradžioje pasiekė rekordą.
Trijų mėnesių rekordiniai rublio kurso svyravimai, atkartojantys naftos kainas, nukrito 18 proc. Ir nors jis atsilieka nuo praėjusių metų 59 proc. piko, tai vis tiek antras didžiausias svyravimas po Pietų Afrikos rando.
„Užsienio produkcijos paklausos sumažėjimas, nulemtas rublio silpnėjimo, suvaidino lemiamą rolę Rusijos ekonomikos prisitaikyme“, – teigė analitikas Sergejus Narkevičius.
„Valiutos kurso reguliavimas yra tinkama priemonė ekonomikos subalansavimui. Tai puikiai atsispindėjo dramatiškuose pokyčiuose Rusijos prekyboje praėjusiais metais“, – sakė jis.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
