„Štai ką aš darau: tam, kad įtiktume daugiakultūrei auditorijai, Didžiojoje Britanijoje įkurta bendrovė „Seven Brands“ kuria tarpautinius prekės ženklus, dizainą, užsiima rinkodara, reklama ir vadyba“, – pasakojimą pradeda autorė.
Kam reikalingi vardiniai daiktai?
Bendrovė globaliems verslams padeda pasiekti sunkiausiai pasiekiamas pasaulio auditorijas. Viena iš tokių auditorijų – Irako gyventojai.
Kodėl ten, kur keliai sugadinti sprogmenų, o gatvės prišiukšlintos metalo nuolaužų, užsilikusių nuo karinių veiksmų, septyniolikmetės mergaitės turėtų būti pakvaišusios dėl „Micheal Kors“ rankinių? Kodėl garsūs prekės ženklai gali būti svarbūs mieste, kuriame kiekvienas gyventojas gali papasakoti savo asmeninę tragediją, kur savižudžio susprogdintas sunkvežimis liepos pradžioje nusinešė daugiau kaip 200 žmonių gyvybių?
„Dvidešimt žmonių mirs sprogus mašinai, kiti nusivalys skelveldras ir jau po pusvalandžio eis toliau darbti. Žmonės čia nori gyventi“, – taip irakiečių mentalitetą apibūdino „Alsumaria TV“ naujienų tarnybos vadovas.
Noras atkurti normalų gyvenimą jaučiamas visame Bagdade. Irako sostinėje pradeda atsirasti tokie prekių ženklai kaip „Timberland“, „Mont Blanc“ ir „Ray Ban“. Metų pradžioje šalyje pasirodė šeštasis „iPhone“ išmaniojo modelis, kuris buvo iš karto išparduotas.
Kodėl taip yra? Šie prekių ženklai simbolizuoja viltį. Jie asocijuojami su geresniu gyvenimu. Tai reiškia, kad tik prekių ženklų vadovai turi nuspręsti, ar jie įgyvendinti šią viltį.
Galimybės ten, kur baimė
Vakarų pasaulio prekių ženklai ilgai svarstė žengti į šią karo niokojamą šalį. Kuomet Irakui Jungtinės Tautos (JT) paskelbė sankcijas nuo 1994 iki 2003 metų, tai užkirto kelią didžiosioms pasaulio bendrovėms ten veikti. Kai sankcijos buvo atšauktos, dauguma dėl nesaugios padėties vis tiek nežengė į šią rinką.
Todėl atsiradusi spraga buvo užpildyta prekių ženklais iš islamiško pasaulio: Jordanijos kavinių tinklo “Tche“, Malaizijos užkandžių baro “Papa Roti“, iraniečių automobilių “Saipa“, kuriuos pamėgę Irako taksistai. Ten, kur neįžengia stambiausi ženklai, suteikia galimybes vietos verslui.
Tikėtina, kad ateityje pasirodę vietos prekių ženklai masins gyventojus ir atkurtame Bagdade pasiūlys unikalų irakietiško gyvenimo būdą.
Klastočių gausa
Bagdade – klastočių gausa. Kai iš Irako pasišalino britų ir amerikiečių kariuomenė, kartu su jomis dingo „McDonalds“ bei „Kentucky Fried Chicken“. Tačiau vietoj jų visame mieste atsirado kitų, amerikiečius plagijuoti bandančių greito maisto restoranų.
Irake yra „KFG“ („Kentucky Family Group“), „Kentucky Chicken“ ir, be abejo, „MgDonalds“. Jaunos merginos visur vaikšto su netikromis „Michael Kors“ rankinėmis, taip pat yra visa netikrų „iPhone“ telefonų rinka.
O kaip prekės ženklų apsauga? Tokiose šalyse kaip Irakas tradiciniai metodai nebus pakankamai veiksmingi. Tiesiog didžiosios bendrovės turi pačios nuspręsti, ar nori plėstis į tokių šalių rinkas. Kai kurie taip ir padarys, žinodami, kad klastotės tam tikra prasme jiems jau paklojo pamatą.
Nereikia iškabų
Žvelgiant į Bagdadą, matomas chaosas, krūvos plytų, besivoliojantis metalas. Graži architektūra užleido vietą kariniams įtvirtinimams, pastatai paversti barikadomis. Miestas atrodo tarsi po žemės drebėjimo.
Miesto centre virš netvarkingų parduotuvių – tinkuotos reklamos, iškabos. Ir tai dera prie viso miesto peizažo. Tačiau nepanašu, kad tai rūpi gyventojams. Jie dabar galvoja apie taikią ateitį.
Taigi, norintiems išsiskirti, teksto autorė pataria nekabinti eilinių iškabų, bet tapti rekonstrukcijos dalimi ir taip sugrąžinti miesto grožį.
Kaip tai padaryti? Prekių ženklai, kurių reklama apšvies gatves, ar autobusų stotelės su reklama bus naudingesnė ir miestui, ir kompanijoms.
