Ekspertai: Rusijos ekonomika pramušė dugną ir krenta gilyn

2016 m. rugpjūčio 1 d. 16:04
Ekonomika traukiasi dideliu greičiu, nuostolingai dirba beveik visi ūkio sektoriai, o sunykusios pajamos iš naftos sektoriaus reiškia, kad Rezervinis fondas bus išeikvotas dar nepasibaigus metams.
Daugiau nuotraukų (1)
Kad Rusijos ekonomika atsities, kalbėti dar per anksti. 2016-ųjų sausį-birželį šalis išgyveno recesiją. Šitokiais sakiniais portalas rbc.ru citavo apie nesiliaujantį pavojų įspėjančius Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos Plėtros centro ekspertus.
Jų parengtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad ekonomikos krytis paveikė visus sektorius, išskyrus didmeninę prekybą. Ekspertai mano, kad Rusijos ūkis ne tik kad pramušė dugną, bet ir smuko gerokai giliau.
„Baigėsi vos pirmoji, pati sunkiausia ekonomikos prisitaikymo prie „naujo normalumo“ stadija. Ekonomika vėl pradėjo trauktis, pramušdama dugną, be to, bendrasis vidaus produktas (BVP) pramušė dugną dar 2016-ųjų pirmąjį ketvirtį, o antrąjį buvo 1,4 proc. žemiau dugno ir 5,5 proc. žemiau vidutinio 2014-ųjų lygio“, – skelbia Aukštoji ekonomikos mokykla.
Tokio kryčio rekordininku, anot ekspertų, tapo statybų sektorius – jis per pusmetį susitraukė dešimtadaliu. 2016-ųjų antrąjį ketvirti ši ūkio šaka krito žemiau to lygio, kuris buvo pasiektas per 2009-ųjų krizę, ir pasiekė 2006 metų pabaigos rodiklį. Palyginti su 2014-aisiais, statybos susitraukė 15 procentų.
Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje ypač pabrėžiama tai, kad traukėsi mažmeninė prekyba – per šių metų pusmetį šis rodiklis pasiekė 3,1 proc. Palyginti su 2014-ųjų vidurkiu, pasiektas 15 proc. skirtumas ir priartėta prie dramatiškųjų 2008-ųjų lygio.
„Tokiomis aplinkybėmis mes nesitikime, kad ekonomika artimiausiu metu pradės nuosekliai augti“, – pabrėžė ekspertai.
Jie prognozuoja, kad 2016-aisiais BVP  pamažės 1,5 proc. Tai kur kas prastesnė prognozė, nei skelbta gegužę, o recesija gali tęstis kelerius metus.
Anksčiau Rusijos ekonomikos plėtros ministerija skelbė, kad 2016-ųjų pirmąjį pusmetį BVP kiekvieną mėnesį traukėsi vis lėčiau, o birželį esą stabilizavosi. Tačiau, kaip rodo statistika, per pirmus metų mėnesius BVP krito 0,9 proc.
Dar vienas pavojaus signalas, anot ekspertų, – dėl krintančių naftos kainų besitraukiančios biudžeto pajamos. 2016-ųjų pirmąjį pusmetį deficitui padengti vyriausybė panaudojo 780 mlrd. rublių.
Naftos kainų kritimas dėl išaugusių žaliavos išteklių JAV, ekspertų vertinimu, gali pakelti dolerio kainą – iki 70 Rusijos rublių už dolerį. Tačiau, analitikai vertina, kad kritus užsieninių prekių paklausai Rusijoje doleris neturėtų pasiekti buvusių aukštumų. Tarkim, 2016 metų sausį Maskvos biržoje už dolerį buvo prašoma 85,99 rublio.
Parengė Aida Murauskaitė
RusijaEkonomikaRusijos rublio krizė
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.