„Nemokamai iškertame ir išvežame krūmus iš žemės ūkio paskirties žemės.“ Tokių skelbimų pastaruoju metu netrūksta interneto svetainėse.
Panašių žinučių galima aptikti ir skelbimų lentose, gyvenvietėse kybančiose prie parduotuvių. Tad kas verčia medkirčius dirbti už ačiū?
Valo ir valstybinę žemę
Pastaruoju metu anykštėnų bendrovės „Penki arai“ medkirčiai darbuojasi ties Utenos ir Anykščių rajonų sandūra esančiuose laukuose, plytinčiuose tarp Kilėviškių bei Šileikių kaimų. Daugybę metų juose aukštyn stiebėsi ne tik piktžolės, bet ir pavieniai beržai, plėtėsi alksnių ir karklų tankumynai.
Žemė ten nėra naši ir dar labai kalvota. Ūkininkauti joje nebus paprasta.
„Tai – apleista valstybinė žemė. Tas kelių hektarų sklypas kažkodėl nebuvo rodomas Nacionalinės žemės tarnybos sudarytame laisvos valstybinės žemės žemėlapyje. Kai jis ten išlindo, išsinuomojome iš valstybės ir dabar pradėjome jį tvarkyti.
Be to, šiuo metu apskritai ilgalaikė nuoma tėra vienintelė galimybė dirbti valstybinę žemę, nes ja šiuo metu apskritai neprekiaujama“, – sakė medkirčius į pagalbą pasikvietęs to krašto ūkininkas.
Jo teigimu, žemę nuo krūmokšnių išvaduojančios įmonės dirba ne už ačiū. Smulkinti tinkamą medieną jos išveža ir parduoda kaip biokurą. O jei yra vertingų medžių, už juos savininkui, jei tik jis to paprašo, dar ir sumokama.
Darbų gausa nesidžiaugia
Pasak Sauliaus, skelbiu.lt tinklalapyje siūlančio Trakų rajone nemokamai išvalyti apleistus žemės ūkio paskirties sklypus – išpjauti ir išvežti savaime užaugusius medžius bei krūmus, užsakovai nebyra iš gausybės rago.
„Dar yra nemažai apleistų žemių, bet jos savininkų skambučių retai sulaukiame. Nėra taip, kad dirbtume be sustojimo. Rudenį užsakymų būna daugiau, nes ima didėti biokuro poreikis, kyla ir jo kainos.
Kadangi mūsų įmonė – maža, medieną parduodame didžiosioms biokuro įmonėms ir taip šiek tiek uždirbame pinigų. Užtat mūsų paslaugos žmonėms nekainuoja.
Tačiau dažnai pagalvoju ir apie tai, jog mokesčius už apleistą žemę vertėtų dar labiau padidinti, kad žmonės sukrustų ir imtų rūpintis nuosavybe“, – svarstė Saulius.
Į didesnius nei hektaras laukus ar apžėlusius melioracijos griovius nusitaikę darbininkai taip pat šiuo metu nepersidirba.
„Nemokamai valome medžiais ir krūmais apžėlusius laukus, pievas, griovius, pakeles ir pamiškes. Susidariusias kirtimo atliekas išsivežame savo transportu“, – šešiuose rajonuose, tarp jų ir Vilniaus, paslaugas siūlo dar vieni medkirčiai.
„Mūsų įmonė – nedidelė, todėl mes negalime pasiekti ir biokuro katilinių. Nedaug ir užsakymų. Žmonės suskanta ieškoti pagalbos, kai juos prispaudžia žemėtvarkininkai. Tuomet prireikia arba išsikuopti sklypus, arba pakeisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į miškų“, – sakė pašnekovas.
Šiuo metu savivaldybės už apleistą žemę yra nustačiusios didžiausią – 4 proc. žemės mokestinės vertės tarifą. Už dirbamą žemę dažniausiai jis būna perpus mažesnis.
Parduoda aukcionuose
Pasak įmonės „Penki arai“ vadovo Rimanto Grikevičiaus, dažniausiai užsakovai yra ūkininkai, kurie įsigyja iš savininkų apleistą žemę arba išsinuomoja ją, neprižiūrėtą, iš valstybės.
„Biokuro poreikis pamažu didėja, tačiau prekyba juo vyksta per „Baltpool“ aukcionus. Esame laimėję konkursą – gabename biokurą į Uteną.
Kadangi esame vidutinio dydžio įmonė, mums gal paprasčiau gauti ir užsakymų, ir aukcionuose dalyvauti. Smulkios įmonės tokių galimybių neturi.
Darbo mums netrūksta. Buvome išleidę savo žmones atostogų, bet jie jau grįžo ir vėl darbuojasi“, – sakė R.Grikevičius.
Vidutinė kaina „Baltpool“ biržoje šiuo metu sukasi apie 119 eurų už toną naftos ekvivalento (eu/tne).
Biokuras aukcionuose kol kas – pigus
„Baltpool“ duomenimis, birželį mažiausia biokuro tiekimo kaina buvo Marijampolės apskrityje – 90 eurų už toną naftos ekvivalento (eu/tne), didžiausia – Kuršių nerijoje, kur ji siekė 145 eu/tne. Kauno regione ji pasiekė 122, Utenos – apie 112,6 eu/tne.
Vasarą biokuro poreikis yra nedidelis. Aukščiausiai jo kainos pasistiebia per šildymo sezoną, pavyzdžiui, pernai gruodį ji buvo pasiekusi 172 eu/tne.
Biržos duomenimis, vidutinė svertinė medžio skiedrų kaina birželį, palyginti su geguže, pakilo 3,03 proc. – iki 120,25 eu/tne, tačiau išliko 7,32 proc. mažesnė nei 2015-ųjų birželį.
Birželio aukcionų trumpalaikių sandorių svertinė kaina toliau buvo žemumose. Žemiausia kaina buvo užfiksuota birželio 21 d., kai siekė 100,3 eu/tne, o aukščiausia – birželio 14 d., kai pakilo iki 105,58 eu/tne.
Ilgalaikių sandorių medienos skiedrų tiekimo kaina krito nuo 119,56 eu/tne iki 117,93 eu/tne. Dėl pirkėjų mažų kainų lūkesčių ir sumažėjusios pasiūlos (gauta suma sumažėjo nuo 55 iki 47 mln. eurų) birželį sudaryti tik 208 sandoriai. Tai šimtu mažiau nei gegužę. Įvykęs urėdijų medienos aukcionas antrajam 2016 m. pusmečiui rodo, kad brangiausio biokuro galima tikėtis Vakarų Lietuvoje, o pigiausias išliks Utenos apskrityje.
