Selekcininkų išvestos maistinių avižų veislės, kurios jau brandina grūdus ir Lietuvoje, yra tuo ypatingos, kad jų laukų nevalia purkšti jokiais augimą reguliuojančiais preparatais. Tai – didelis privalumas. Mat įprasta, kad ūkininkai į javų laukus „pila“ daug chemijos. O jos likučių norom nenorom atsiduria ir grūduose, tad vėliau – ir maisto patiekaluose.
Apskritai augimą reguliuojančius preparatus ūkininkai naudoja tam, kad javai neaugtų aukšti – kad jų stiebas nebūtų ilgas. Tuomet javus ne taip lengvai prie žemės priplaka liūtys.
Suomių mokslininkų – selekcininkų išvestos avižų veislės yra žemaūgės. Todėl jų derliaus gamta taip lengvai nesunaikina.
Ties elevatoriais – „kuklios“ eilės
Tų Lietuvos regionų ūkininkai, kuriuose lietus netrukdė į laukus įvaryti kombainų, šią savaitę pradėjo javapjūtę. Ir nuo pirmadienio gabena tai, ką nukūlė, supirkėjams.
Apie 150 eurų. Tiek šiuo metu „Malsenos plius“ įmonė ūkininkams moka už kviečių toną. Už avižų toną, atsižvelgiant į grūdų kokybės duomenis – 120-130 eurų.
„Lietus atslinko ketvirtadienio vakarą. Dalį avižų tądien dar suskubome nukirsti, bet šiuo metu debesys kelią į laukus jau atkirto“, – sakė Širvintų rajono ūkininkas Danielius Galinis.
Prieš keletą dienų prasidėjusi javapjūtė dar nesukėlė nemigos nei ūkininkams, nei grūdų supirkėjams.
Pasak bendrovės „Malsena plius“ grūdų prekybos vadovo Arvydo Noreikos, ketvirtadienį ties įmonės laboratorija grūdų mėginiams paimti buvo stabtelėję maždaug 50 grūdavežių. Į džiovyklas iš jų buvo suberta apie 1300 tonų grūdų.
Galima palyginti: praėjusiais metais, nuimant derlių, per dieną įmonė priimdavo maždaug po 200
transporto priemonių, talpinančių po 25 tonas grūdų.
Didina plotus
Šis avižų derlius – dar tik trečias, kurį, sudarę su „Malsena plius“ sutartis, pradeda kulti ūkininkai. Mat įmonė tik 2014-aisiais jiems įsiūlė tai, ko iki tol nebuvo – maistinių avižų sėklas.
Prieš trejus metus tam ryžosi vos 15-a ūkininkų, kurie tąkart avižomis apsėjo vos 1 tūkst. hektarų. Šiemet ir plotai triskart didesni, ir jas auginančių ūkininkių – triskart daugiau. O ir norinčių tai daryti skambučiai vis dažnėja.
„Anksčiau ir aš auginau tik pašarines avižas, bet jų kaina buvo juokinga – tesiekdavo 70-100 litų (20-30 eurų). O šiemet maistinėmis avižomis esu apsėjęs jau 60 hektarų - jau daug daugiau, nei prieš trejus metus“, – sakė D.Galinis.
Pasak A.Noreikos, Lietuvoje avižinių dribsnių bei jų produktų paklausa auga.
Kol kas visą žaliavą – visas iš mūsų šalies ūkininkų supirktas maistines avižas perdirba pati „Malsena plius“ įmonė. Ir visi jos produktai – visi avižiniai dribsniai bei jų mišiniai – parduodami Lietuvoje.
„Suomija, ko gero, yra didžiausia pasaulyje avižinių dribsnių eksportuotoja. Suomiai apskritai savo prekės ženklams pasaulio rinkose įtvirtinti turėjo daugybė laiko – ne vieną dešimtmetį. Lietuvoje jų „Nordic“ prekės ženklas taip pat yra gerai žinomas“, – sakė A.Noreikia.
Užtat su Skandinavijos selekcininkais bendradarbiaujančios įmonės agronomai jau gali vaikščioti aukštai iškelę galvas: jų konsultuojami Lietuvos ūkininkai užaugina tokias maistines avižas, kurių kokybė yra tokia pat nepriekaištinga, kaip ir užaugintų Suomijoje.
„Vis dėlto yra tie keli niuansai, į kuriuos, auginant avižas, būtina atsižvelgti. Tai – laiku pasėti, vos sudygus – nupurkšti piktžoles, pamaitinti mikroelementais. Ir jokiu būdu nenaudoti nei augimą reguliuojančių chemikalų, nei džiovinančių grūdus“, – užsiminė A.Noreika.
Pernai Lietuvoje buvo nukulta apie 5 tūkst. tonų maistinių avižų. Ir visos jos buvo perdirbtos į grūdų produktus. Šiemet, ko gero, jų bus prikulta apie 10 tūkst. tonų, tad – ir supirkta dvigubai daugiau.
Vogs iš gamtos
Pasak „Malsena plius“ generalinio direktoriaus Aldo Baltučio, grūdų derlius šiemet bus neprastas. Vienintelė bėda – teks jį „vogti“ iš gamtos.
„Gamta šiemet mestelėjo ne vieną iššūkį. Tai birželio sausra, vėtros, liepos liūtys.
Kol kas grūdų kokybė – gera. Apskritai Lietuvoje žemės ūkis kasmet – vis brandesnis. Juk prieš dvidešimt metų nebuvo nei kokybiškų kviečių, nei avižų, buvo auginamos pašarinės kultūros. O šiuo metu Lietuva – viena tų ES valstybių, kurios grūdų eksportas – vienas didžiausių, o grūdų kokybė – nepriekaištinga“, – kalbėjo A.Baltutis.
Grūdus ir pati „Malsena plius“ eksportuoja į ypač reiklias rinkas, pavyzdžiui, Skandinavų, kur kokybei skiriama ypač daug dėmesio.
„Grūdus pradėjome supirkti pirmadienį – kviečius, rugius, rapsus. Penktadienį elevatorių pasiekė ir pirmais maistinių avižų grūdavežis. Tai apskritai pirmoji atgabentų grūdų supirkėjams avižų mašina Baltijos šalyse – Lietuvoje jos pirmiausia ir pradedamos kulti“, – sakė A.Baltutis.
