Optimistiškai ekonomikos augimą vertinančių lietuvių per metus sumažėjo 12proc., o teigiamai žvelgiančių į asmeninės finansinės būklės pagerėjimą – 15 proc.
Tyrimas, vertinantis gyventojų ekonominius lūkesčius, buvo atliktas Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje bei Bulgarijoje. Toks pat tyrimas buvo atliktas ir pernai metais. Ir taip nelabai optimistiški lietuviai šiemet – dar pesimistiškesni.
Nerimo priežastys
Visi apklausoje dalyvavę europiečiai labiausiai nerimauja dėl augančių pragyvenimo išlaidų. Tiesa, kitose valstybėse jų kur kas mažiau nei Lietuvoje.
Šiemet čia dėl augančių pragyvenimo išlaidų nerimavo 44 proc. žmonių, nors pernai tokių buvo vos trečdalis. Kitų apklausoje dalyvavusių valstybių vidurkis – 36 proc.
Tiesa, kitose valstybėse atsiranda ir kitų rūpesčius keliančių dalykų. Pavyzdžiui, Čekijoje labiausiai nerimaujama dėl imigrantų, Bulgarijoje – dėl nedarbo.
Bendrai paėmus, apklausoje dalyvavusiose šalyse nerimą labiausiai kelia augančios pragyvenimo išlaidos, pajamų trūkumas bei nedarbas.
„Galima pastebėti ir naują nerimo šaltinį – nerimą dėl imigracijos iš trečiųjų šalių. Anksčiau tai visai nebuvo pastebima, o šiais metais nerimaujančių yra 8 proc.“, – sakė tyrimą atlikusios „GfK“ konsultantė Gintarė Šolytė.
Optimistiškai nenusiteikę
Respondentų taip pat buvo klausiama, ar jų manymu per kitus metus jų šalyje ekonominė padėtis pagerės.
„Didžiausi optimistai buvo rumunai, kurių pusė mano, kad padėtis gerės, o pesimistiškiausi – lenkai. Lietuvos rezultatai stipriai nesiskiria nuo bendro apklausoje dalyvavusių šalių vidurkio“, – kalbėjo G.Šolytė.
Ir nors nuo vidurkio neatsiliekame, per metus Lietuvoje tikinčių ekonominės situacijos šalyje pagerėjimu skaičius sumažėjo 12 proc. – šiemet optimistiškai nusiteikę 23 proc. respondentų.
„Įdomu tai, kad jei bendras šalies augimo perspektyvas lietuviai vertina pesimistiškai, tai mes daug pozityvesni vertindami pagerėjimą savo asmeniniuose finansuose – pagerėjimo tikisi 50 proc. apklaustųjų“, – sakė „Provident Finansai“ korporatyvinių reikalų departamento vadovė Laura Ligutė.
Tiesa, žodis „optimistiškiau“ čia ne visai tinka. Gal asmeninius finansus vertiname geriau nei bendrą šalies ekonomiką, bet tikinčių, kad jų asmeninė finansinė situacija pagerės, per metus Lietuvoje sumažėjo 15 proc., pernai pagerėjimu tikėjo 67 proc. apklaustųjų.
Pradėjome skaičiuoti išlaidas maistui
Tie žmonės, kurie tikėjo asmeninės finansinės padėties pagerėjimu, kaip pagrindines to priežastis įvardijo padidėjusias pajamas darbe, naują darbą arba grįžimą į darbą. Tiesa, nuo praėjusių metų sumažėjo tikinčių, kad didesnes pajams gali atnešti naujas darbas.
Kardinalūs pokyčiai matomi respondentų, netikinčių, kad jų asmeninė finansinė padėtis pagerės, atsakymuose.
Pernai pesimistiškai gyventojus nuteikė sumažėjusios pajamos darbe, o šiemet beveik pusė lietuvių nerimauja dėl padidėjusių pragyvenimo išlaidų – tai didžiausias rodiklis iš visų tyrime dalyvavusių šalių.
Pernai pragyvenimo išlaidas lietuviai siejo su komunaliniais mokesčiai, bet šiemet svarbesnės pasidarė maisto kainos.
„Pernai maisto kainos buvo aktualios tik 8 proc. respondentų, o šiemet net 21 proc. – tai dažniausiai minima priežastis, dėl kurios auga gyventojų pragyvenimo išlaidos“, – kalbėjo L.Ligutė.
Daugėja gyvenančių skurdžiai
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje skurdžiai gyveno 22 proc. žmonių.
Tai liudija pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenys. Palyginti su 2014 metais, skurdas padidėjo 3,1 procentinio punkto: 2015-aisiais apie 640 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Palyginti su 2014 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 2,1 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 1,5 procentinio punkto, kituose miestuose – 3,1 procentinio punkto), o kaime – 5,1 procentinio punkto.
Skurdo rizikos riba 2015 m. buvo 259 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 574 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2014 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 7,5 proc.
