Vartotojai turi būti itin atidūs ir nesileisti apgaunami, sako tyrimą apie tarpusavio skolinimo platformas atlikęs „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.
Tyrimas atskleidė, kad kai kurie tarpusavio skolinimo platformos operatoriai atlieka finansines operacijas nesilaikydami Lietuvoje nustatytos tvarkos, o tai gali kelti pavojų vartotojų lėšų saugumui.
„Labiausiai stebina finbee.lt pasirinkimas: ši platforma finansines operacijas atlieka per „Citadele“ banke esančią depozitinę įmonės sąskaitą, todėl įmonės bankroto atveju tokia sąskaita gali būti nepripažinta depozitine, tuomet joje esančios lėšos būtų laikomos įmonės, bet ne investuotojų nuosavybe“, – savo įžvalgomis dalijosi K.Kupšys.
Kita problema, kad platformos, norėdamos pritraukti daugiau klientų, skelbia galimai klaidinančią informaciją.
Pasak K.Kupšio, finbee.lt nurodo, kad jie vieninteliai įsteigė fondą, kurio tikslas kompensuoti visas vėluojančias įmokas, tačiau savo turtu negarantuoja, jog investuotojai nepatirs nuostolių. O štai savy.lt platforma savo patrauklumą akcentuoja lėšų išsaugojimui siūlydama Draudiminį fondą. Pavadinimas gali suklaidinti vartotojus, esą siūlomas jų investicijų draudimas.
„Manome, kad tokios klaidinančios informacijos reikėtų vengti. Pasirodo, ne visose platformose kredito gavėjui taikomas dviejų dienų apsisprendimo laikotarpis. Jo metu vartotojas turi teisę be priežasties ir nuostolių grąžinti sumą. Mes tai vertiname kaip spaudimą klientu atžvilgiu sudaryti sutartį“, – vartotojų teises dėstė „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius.
Ne visuomet laikomasi ir reikalavimo, kad skolintojas vienam asmeniui per metus gali paskolinti ne daugiau 500 eurų, o bendra vieno asmens suteiktų kreditų suma negali viršyti 5000 eurų.
Puiki alternatyva bankams
K.Kupšys teigimu tai yra pagrindiniai pažeidimai ir jie nėra būdingi tam tikroms bendrovėms, o yra sisteminiai. Visos platformos daro pažeidimus ir turėtų pasistengti grįžti į legalumo zoną, sako jis.
Besiskolinantiems patariama tikrinti, ar bendrovė įtraukta į Lietuvos banko (LB) sąrašą, kadangi norinčioms į jį patekti yra taikomi tam tikri reikalavimai,iš kurių svarbiausia – turėti mažiausiai 40 tūkst. eurų kapitalą. Siūloma atkreipti dėmesį, ar vartotojas gali atsitraukti nuo sutarties per dvi dienas, ar yra spaudžiamas ir ar pavėlavus mokėti netaikomi papildomi mokesčiai.
„Pats esu didelis šių platformų šalininkas, norėtųsi, kad jos veiktų tvariai ir ilgai. Kuo daugiau bus besiskolinančių ir skolinančių, tuo bus žemesnė kaina. Palaipsniui ir pačių platformų apetitas turėtų sumažėti. Tai gali būti rimta konkurencija bankui“, – optimistiškai kalba K.Kupšys.
Jo teigimu, kol kas bankai viską laiko savo letenose ir tikėtina, kad žmogus žmogui skolins kur kas humaniškiau. O visas su šiomis platformomis kylančias problemas reikia tvarkyti dar pradinėje stadijoje.
Tarpusavio skolinimas – tai finansavimo būdas, kai fiziniai asmenys tiesiogiai skolina lėtas kitiems fiziniams asmenims per internetinę tarpusavio skolinimo platformą, o platformos administratorius veikia kaip tarpininkas.
Platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybe reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas, veikla prižiūri Lietuvos bankas.
