V. Putino vasalai jo rezidencijos pašonėje stato naują Rubliovką

Tarp Piterio ir Maskvos

Valstybinę rezidenciją „Užin“ , esančią Novgorodo srityje, daugelis klaidingai vadina Josifo Stalino vila. Iš tiesų ji buvo pastatyta 1980-ųjų pradžioje Leonidui Brežnevui, o lankytis Valdajuje pradėjo tik pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas. Jis mėgo čia būdamas žvejoti.

Tuo metu, kaip pasakoja buvęs prezidento saugumo tarnybos vadovas Aleksandras Koržakovas, rezidencija buvo dviejų aukštų plytų namas, kurio plotas – apie 1,5 tūkst. kvadratinių metrų. Be kontrolinio punkto, prieplaukos ir aikštelės sraigtasparniui čia jokių kitų statinių nebuvo. B.Jelcino apsaugininkai gyveno netoliese, poilsio namų „Valdaj“ kotedžuose.

Kaip prisimena gretimo kaimo Dolgyje Borody gyventojas, dar pirmojo prezidento laikais vilos teritorijai atiteko vaikų stovyklos „Kosmos“ ir pensiono „Lazurnyj bereg“ žemės.

Naujasis prezidentas, pašnekovo teigimu, palei krantą, per visą pusiasalio perimetrą nutiesė metalinę tvorą su kameromis. Tuomet prasidėjo didžiosios statybos, nesibaigiančios iki šiol.

Teigiama, kad V.Putinas kelissyk lankėsi šiame objekte dar 1990-aisiais, būdamas prezidento administracijos pavaduotoju. Šios vietos V.Putinas nepamiršo ir tapęs prezidentu. 2000 m. rugpjūtį, kaip rodo oficialūs pranešimai, jis čia surengė didelį pasitarimą su šiaurinių regionų vadovais, 2001 m. aplankė netoliese stovintį Iversko vienuolyną, o 2002 m. liepą Valdajuje priėmė vyriausybės narius.

2004 m. Valdajus jau buvo toks populiarus, kad V.Putinas palaikė sumanymą įkurti diskusijų klubą tokiu pat pavadinimu, kuriame turėjo vykti „aktualių pasaulinių problemų be išankstinio nusiteikimo aptarimas“.

Vietos gyventojai, jau įpratę prie nuolatinio sraigtasparnių triukšmo virš galvų, pasakojo, kad V.Putinas dažnai vieši šioje ežero pakrantėje. Valstybinei rezidencijai artimiausio Roščino kaimo gyventoja tikino: „Jis čia būna kelis kartus per mėnesį. Kai Egipte numušė mūsų lėktuvą, čia antroje dienos pusėje buvo tikras sąskrydis, suskrido ne mažiau nei dešimt sraigtasparnių“.

Kad V.Putinas dažnai būna Valdajuje, patvirtino ir rbc.ru pašnekovas, susipažinęs su prezidento grafiku.

Sraigtasparnių būrio nariai – ypatingi svečiai netoli rezidencijos esančiuose poilsio namuose „Valdaj“, priklausančiuose Prezidento administracijai. Jiems valgykloje skirtas atskiras stalas.

Pasirodo, tvora su kameromis juosia ne tik V.Putino rezidenciją. Kaip aiškėja iš viešo kadastrinio žemėlapio, visa teritorija padalinta į du sklypus. Vienas jų, 151 ha ploto, yra Rusijos Federacijos nuosavybė. Teisę juo neterminuotai naudotis turi Federalinė saugumo tarnyba. Antrasis sklypas, apie 98 ha ploto, priklauso ribotos atsakomybės Sankt Peterburgo įmonei „Praim“.

100 proc. „Praim“ priklauso nekomerciniam partneriui „Podderžka predprinimatelskich iniciativ“ (Verslo iniciatyvų parama“), kuri nuo 2004 m. lapkričio priklauso tėvui ir sūnui Jurijui ir Borisui Kovalčiukams. Vienas jų – pagrindinis banko „Rossija“ akcininkas, kitas – „Inter RAO“ valdybos pirmininkas.

Pati „Podderžka predprinimatelskich iniciativ“ – taip pat banko „Rossija“ akcininkė. Jai priklauso beveik 2,5 proc. kreditų organizacijos.

„Praim“ turi kelias Rusijoje gerai žinomas antrines kompanijas. Vienai jų – „Biznesros“ – priklauso patalpos elitiniame name Akmeninėje saloje Peterburge, kur kaimynystėje gyvena seni prezidento pažįstami: verslininkai Genadijus Timčenka, Nikolajus Šamalovas, Jurijus Kovalčiukas, Arkadijus Rotenbergas.

Kitai antrinei įmonei „Arkonn“ priklauso privatus kalnų slidinėjimo kurortas „Igora“. „Reuters“ šaltinių teigimu, čia vestuves atšoko, kaip spėjama, V.Putino dukra Katerina Tichonova su vyru Kirilu Šamalovu.

Kaip „Praim“ tapo žemės Valdajuje valdytoja, neaišku. Pirmą sykį jos teisės į šį sklypą buvo įregistruotos 2003 m. gruodį. Kaip pagrindas nurodoma pirkimo ir pardavimo sutartis be numerio. Iš ko „Praim“ įsigijo žemę, neskelbiama.

Valstybės turto realizavimo tvarką išmanantis rbc.ru šaltinis tikina, kad tuo atveju, jei žemė priklausė valstybei, sprendimas ją parduoti galėjo būti priimtas tik Kremliuje. Šaltinis svarsto: jei nepakanka pajamų objektui išlaikyti ir plėtoti, kodėl nepritraukus to, kam pinigų nestinga.

Alergija beržams

Valstybinės vilos gyventojai ir Kovalčiukų firmos sklypas, kaip paaiškėjo, glaudžiai susiję, ir netgi gali būti bendras ūkis.

Iš prieinamų dokumentų tegalima sužinoti, kas yra teritorijoje: baseinas, pontoninė užtvara, garažų boksai, kompleksas svečiams su valgykla ir sporto sale, vandens siurblių stotis ir elektros pastotės.

Šiemet valstybinių pirkimų sistemoje atsirado užsakymas pagaminti pirties krosnį su nefrito akmenimis ir dekoratyviniu gaubtu. Visa tai sveria 7,6 tūkst. kg ir kainuoja 2,3 mln. rublių.

Tačiau įdomiausias gyvenimas pusiasalyje vyksta už Federalinės saugumo tarnybos valdų. Kaip pasakojo vietos gyventojas, rodydamas į „Praim“ sklypą, čia iškirsti beržai, nes kažkas iš nuolatinių gyventojų jiems turi alergiją. Vietoj beržų sodina kedrus, kad būtų panašiau į Alpes, sakė rbc.ru pašnekovas.

Kaip galima sužinoti iš nedaugelio prieinamų dokumentų, įsigiję žemę Kovalčiukai joje esančius objektus pernuomojo Kremliui. Tarp nuomojamų – 3443 kv. metrų rezidencija, 2485 kvadratinių metrų dengta čiuožykla, 1898 kvadratinių metrų maudyklos, 805 kvadratinių metrų sauna, 1096 kvadratinių metrų svečių namai ir du restoranai, aludė, dvi universalios sporto aikštės – 706 ir 670  kvadratinių metrų, rusiška troba ir pirtis, 200 kvadratinių metrų bitininko namelis, kinų paviljonas, pavėsinė ir barbekiu vieta, treniruoklių paviljonas, 5500 kvadratinių metrų golfo aikštynas, dvi sraigtasparnių aikštelės, dengta aikštelė aštuoniems legviesiems automobiliams, elingas su prieplauka, pontoninis tiltas, agronomo namelis ir netgi cerkvė. Visi objektai išnuomoti iki 2019 m. pabaigos, tačiau kokiomis sąlygomis – neskelbiama. Sutartis su „Praim“ sudaryta valstybiniams renginiams.

Iškristi beržus – toli gražu ne visi darbai Kovalčiukų sklype. Kaip pasakojo vietos gyventojai, statybos nenutrūksta net ir žiemą, dirba sunkiasvorė technika, statybines medžiagas gabena sunkvežimiai.

Piečiau pusiasalio „Praim“ iki 2062 m. nuomoja dar 58 hektarus, priklausančius Valdajaus nacionaliniam parkui.

Visas sklypas taip pat apsodintas ir patekti į jį neįmanoma.

Roščino gyventoja pasakojo: „Anksčiau ten būdavo medelynas. Maži būdami ten eidavome eglių ravėti“.

Šį sklypą „Praim“ gavo 2013 m. laimėję konkursą. Per metus už nuomą sumokama 6,5 mln. rublių.

Sutartyje nurodyta, kad nuomojama žemė naudojama rekreacinei veiklai.

Nacionalinio parko direktorius Viktoras Sokolovas tikino: „Jokių didelių statybų ten nevyksta. Nuomininkas tvarko teritoriją. Negaliu garantuoti, tačiau baigus darbus tam tikroms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, mokiniams, ten bus galima patekti. Pagal sutartį parko darbuotojai turi teisę tikrinti, kokiu tikslu naudojama nuomojama žemė“.

Kitame „Užin“ krante, prieš „Praim“ žemes, – dar viena kadaise poilsiautojų mėgta teritorija. Tai – prie Šujos kaimo esanti poilsio bazė „Bereg Valdaja“.

2006 m. vasarą pasikeitė žemės savininkas, tad bazę lankytojams uždarė. Naujasis savininkas – maskviečių kūrybinė studija „Novyj vzgliad“ —  atnaujinti bazę ėmėsi tik po penkerių metų, kai pačią studiją ėmė valdyti dar vienas prezidento bičiulis – milijardierius Arkadijus Rotenbergas.

Jo sklypas menkesnis nei Kovalčiukų – viso labo 8,2 hektaro. Greta – dar du prie valdos besišliejantys apie 2 hektarų ploto sklypai. Oficialiai skelbiama, jog jų savininkė – Kipro įmonė „Apofirm participation limited“. Ši įmonė Šujos kaime, kur ir yra sklypas, turėjo įregistruotą atstovybę. Tiesa, ji jau nebeegzistuoja. Į klausimą, ar „Apofirm“ susijusi su A.Rotenbergu, verslininko atstovai neatsakė.

Panašu, kad „Novyj vzgliad“ savininkui Valdajuje, kaip ir prezidentui, patinka. 2016 m. balandį kompanija čia įsigijo dar 2,3 hektaro žemės buvusios poilsio bazės teritorijos.

Prie V.Putino rezidencijos ir jo bičiulių sklypų kuriasi vis daugiau valstybinio elito atstovų.

Jaščerovo kaime, 15 minučių vandeniu nuo prezidento rezidencijos, kadaise buvo priregistruota viso labo 20-30 žmonių. Žymiausias vietos gyventojas tąsyk buvo Aleksejus Bortničiukas – roko muzikanto Piotro Mamonovo brolis. Dabar čia buvusių ir esamų Federalinės saugumo tarnybos ir prezidento administracijos tarnautojų tėvonija.

Anot vieno jų kaimyno, šie asmenys net patys save vadina „Kremlius-3“.

Norint įsigyti žemės Jaščerovo gyvenvietėje, teks nemažai atseikėti: laisvi vos keli sklypai. Neseniai už 20 arų sklypą pardavėjas paprašė 4 mln. rublių.

Pagal rbc.ru turimus dokumentus, vienas pirmųjų teisę į žemę Valdajuje gavo naujasis nacionalinės gvardijos vadovas, buvęs vidaus kariuomenės vadas ir prezidento apsaugos tarnybos viršininkas Viktoras Zolotovas. Tai nutiko 2004-aisiais.

Anot politologo Aleksejaus Makarkino, valdžios žmonėms gyventi krūvoje – iš sovietmečio atėjusi tradicija. „Elitui svarbu būti arti vadovybės, visą laiką būti matomam. Vasarnamio kaimyną sudėtingiau atleisti iš pareigų“, – svarsto politologas.

Zolotovų kaimynystėje gyvena Aleksejus Diuminas, kuris 2016 m. vasarį buvo paskirtas laikinai eiti Tulos srities gubernatoriaus pareigas. A.Diumino karjera įspūdinga: nuo asmeninio V.Putino sargybinio iki Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavaduotojo. Duodamas interviu „Kommersant“, A.Diuminas pripažino seniai pažįstantis prezidentą ir sykį netgi išgelbėjęs jį nuo meškos. Kaip rodo dokumentai, į vasarnamių klubą Valdajuje A.Diuminas įstojo 2012 m. balandį, išsyk po prezidento rinkimų. Čia A.Diuminui priklauso 31 aro sklypas.

V.Zolotovo ir A.Diumino kaimynystėje įsikūręs Aleksandras Kolpakovas, prezidento administracijos vadovas. Šis asmuo taip pat dirbęs Federalinėje saugumo tarnyboje.

Kiek atokiau nuo prezidento apsaugos darbuotojų gyvenvietės buvo įkurta dar viena. Čia taip pat žiba karininkų žvaigždės.

Mažas beveik 4 hektarų kaimelis žemėlapyje atsirado 2007 m., kai buvęs poilsio namų „Valdaj“ direktorius Genadijus Kolupajevas savo vardu dykynėje ant ežero įregistravo kelis sklypus, kuriuos po to perleido kaimynams – dabar jau buvusiam Federelinės saugumo tarnybos direktoriui Jevgenijui Murovui, taip pat dabar jau buvusiam prezidento administracijos vadovui Vladimirui Kožinui ir kitiems.

Visi sklypai – kone vienodo ploto – kiek per 70 arų, juos supa bendra tvora. Šios žemės – ant aukštumos, nuo kurios atsiveria vaizdas į ežerą. Čia stovi penki namai. Didžiausias jų – 280 kvadratinių metrų – priklauso V.Kožinui. Tiesa, jis beveik ketvirtadaliu mažesnis už buvusio Kremliaus ūkvedžio Pamaskvės kotedžą. Beje, nuo 2014 m. V.Kožinas – V.Putino patarėjas karinio ir techninio bendradarbiavimo klausimais.

Fondas „Konstantinovskij“, kuriam vadovauja dar vienas kaimynas – Genadijus Javnikas, buvo įkurtas 2001 m., kad surinktų lėšas Konstantinovsko rūmams Strelnoje atstatyti. Be šio fondo, G.Javnikas valdo 20 proc. grupės „Intarsija“. Tai viena stambiausių restauravimo kompanijų Rusijoje. Per dešimt pastarųjų metų ji laimėjo valstybinių konkursų atlikti restauravimo ir statybos darbus už daugiau nei 16,8 mlrd. rublių.

Verslininkų artumas valdininkams atsispindi topografiniame žemėlapyje: A.Rotenbergo ir Kovalčiuko sklypai – greta pirmojo asmens vilos, o G.Javnikas – kaimynas tų, su kurių žinybomis turi reikalų jo kompanijos.