Trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių į Lietuvą dirbti, skaičius sparčiai augo iki 2008 m., bet vėliau dėl krizės drastiškai sumažėjo, o dabar, atsigaunant ekonomikai, trečiųjų šalių darbuotojai vėl ima vykti į Lietuvą – praėjusiais metais išduoti 6873 leidimai dirbti Lietuvoje.
Lietuvą renkasi „furistai“ iš Ukrainos
Iš esmės visi atvykėliai Lietuvoje įsidarbino tolimųjų reisų vairuotojais – jais tapo net 92 proc. trečiųjų šalių piliečių. Profesijų spektras iš tiesų nėra platus. Lietuvos darbo biržos duomenimis, be tolimųjų reisų vairuotojų, dar keli užsieniečiai įsidarbino metalinių laivų korpusų surinkėjais, suvirintojais bei restoranų virėjais.
Lietuvą darbui dažniausiai renkasi aplinkinių šalių piliečiai. Daugiau nei pusė praėjusiais metais į šalį atvykusių trečiųjų šalių piliečių – iš Ukrainos. Daug darbuotojų pas mus atvyksta ir iš Baltarusijos, nemaža dalis – iš Moldovos bei Rusijos.
Pasitaiko ir atvykėlių iš įdomesnių šalių. Praėjusiais metais buvo išduoti 2 leidimai Lietuvoje dirbti Kolumbijos piliečiams, 31 atvykėliui iš Indijos, 25 – iš Šri Lankos.
Darbų neatims
Europos Sąjungos (ES) piliečiams Lietuvoje įsidarbinti nėra sudėtinga, o trečiųjų šalių piliečių padėtis kitokia.
Pirmiausia, į šalį atvykti užsieniečiai gali tik po to, kai gauna leidimą Lietuvoje dirbti, o leidimo dirbti reikalus turi tvarkyti darbdavys. Trumpai tariant, užsienietis turi užsitikrinti darbą Lietuvoje ir tik po to gali atvykti į šalį.
Europos valstybėse, į kurias plūsta imigrantai, dažnai kalbama, kad jie atima darbą iš vietinių gyventojų, bet atrodo, kad Lietuvai tai negresia.
„Trečiųjų šalių piliečiai gali būti įdarbinti tik tuose sektoriuose, kuriuose trūksta darbuotojų iš Lietuvos ir ES“, – sakė Lietuvos darbo biržos komunikacijos skyriaus vedėja Jūratė Baublienė.
Norėdamas įdarbinti ne ES pilietį, darbdavys apie tai turi pranešti darbo biržai. Vieną mėnesį (arba savaitę, jei profesija įtraukta į trūkstamų sąrašą) Darbo biržos sistemoje yra publikuojamas darbo skelbimas.
„Per šį laikotarpį darbo birža ieško tinkamo kandidato Lietuvos arba ES piliečio. Jei kandidatas nerandamas, darbdavys gali teikti dokumentus dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo“, – kalbėjo J.Baublienė. Paskui dar iki mėnesio užtrunka leidimo dirbti įforminimas.
Kodėl tolimųjų reisų vairuotojai?
Nors įdarbinti ne ES pilietį nelengva, kai kurie darbdaviai dėl darbuotojų trūkumo, galima sakyti, neturi kito pasirinkimo. Su tuo susiduria logistikos įmonės, ieškančios tolimųjų reisų vairuotojų.
„Tolimųjų reisų vairuotojų Lietuvoje trūksta nuolat, šių žmonių ieško pačios firmos“, – sakė Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė. Darbo biržos atstovė J.Baublienė dar pridėjo, kad profesija paklausi ne tik Lietuvos rinkoje – lietuvius vairuotojus samdo ir užsieniečiai, su kuriais dėl darbuotojų taip pat reikia konkuruoti.
Ir lietuviai neskuba griebti laisvų vairuotojų darbo vietų, nes, A.Sipavičienės teigimu, darbas tikrai nelengvas: sunkios darbo sąlygos, ilgi išvykimai, dideli reikalavimai krovinio pristatymo laikui, daugybė atsakomybės.
Trečiųjų šalių piliečiai net turi šiokių tokių privalumų – pavyzdžiui, jei krovinius reikia vežti į Rytų šalis, tai rusams ar baltarusiams nereikia vizų.
Esti ir trūkumų. „BTA“ transporto draudimo produktų vadovas Gediminas Radavičius teigė, kad vežėjai trečiųjų šalių piliečius vertina kaip keliančius didesnę riziką: „Lietuvoje užsieniečiui įsidarbinti galima turint minimalią vienerių metų patirtį tarptautiniuose pervežimų srityje, o nepatyrę, neįgudę vairuotojai nesijaučia užtikrintai vairuodami užsienyje. Maršrutai ilgi, tenka važiuoti labai apkrautais, nepažįstamais keliais ar mums neįprasta kairiąja kelio puse. Vairuotojai gali pražiūrėti kelio ženklus, lėčiau sureaguoti į situaciją arba patys sukelti avariją.“
Jo teigimu, pasitaiko ir tokių atvejų, kai vairuotojai negrįžta iš pačio pirmojo reiso – išsiima reikalingas variklio detales, palieka automobilį aikštelėje, o patys pabėga.
Nesubalansuota darbo rinka
A.Sipavičienė sakė, kad Lietuvoje matomas problemiškas paradoksas – šalyje yra daug darbo neturinčių žmonių ir daug laisvų darbo vietų, į kurias niekaip nerandami kandidatai.
„Taip atsitinka todėl, kad darbo rinkoje nėra pusiausvyros tarp paklausos ir pasiūlos“, – sakė ji.
Dėl to natūralu, kad darbdaviai, negalintys Lietuvoje rasti tinkamų darbuotojų, kviečia juos iš kitų šalių. „Diskusinis klausimas būtų, kodėl neįdarbinami Lietuvoje darbo neturintys asmenys – neranda norinčių, maži atlyginimai, sunkios sąlygos?“, – klausė A.Sipavičienė.
J.Baublienė, kalbėdama apie tolimųjų reisų vairuotojus sakė, kad darbo biržoje registruotų bedarbių dažnai netenkina darbdavių siūlomos algos – tai gali būti viena priežasčių, kodėl logistikos firmos graibsto darbuotojus iš kaimyninių šalių.
Atimti gali tik kvalifikuotus darbus
Taisyklė, kad darbuotojai priimami tik į tas darbo vietas, kurių užimti nenori lietuviai ar kiti ES piliečiai, nėra būtina aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Tiesa, tokiu atveju darbdavys įsipareigoja užsieniečiui mokėti didesnį nei 3 vidutinių darbo užmokesčių atlyginimą.
Kitu atveju aukštos kvalifikacijos užsieniečiui turi būti mokamas ne mažesnis negu 2 ir ne didesnis negu 3 vidutinių darbo užmokesčių atlyginimas. Įrodžius kvalifikaciją, darbuotojui išduodama mėlynoji kortelė, leidžianti dirbti Lietuvoje.
J.Baublienės teigimu, būtent didelių atlyginimų reikalavimas gali būti priežastis, dėl ko aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių į Lietuvą atiteka ne tiek ir daug – per pirmąjį pusmetį buvo išduoti 38 tokie leidimai dirbti.
„Daugiau nei 70 proc. užsieniečių, kuriems išduota mėlynoji kortelė, nebuvo taikomas darbo rinkos testas, nes darbdavys įsipareigojo mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 vidutinio darbo užmokesčio dydžiai“, – sakė A.Sipavičienė.
Jos teigimu, praėjusiais metais daugiausia mėlynųjų kortelių buvo išduota Ukrainos piliečiams (93), Rusijos Federacijos (68), Baltarusijos (67) ir JAV (30) piliečiams.
