Turkų pagrindinės biržos atidarymo išvakarėse šalies Centrinis Bankas surengė skubų susitikimą su Turkijos bankų asociacijos nariais. Pagrindinė susitikimo tema – kaip sumažinti neigiamą mėginimo nuversti šalies valdžią poveikį. Po penktadienio neramumų Centrinis Bankas skubėjo patikinti kreditorius, kad esant reikalui yra pasiruošęs pasirūpinti neribotu likvidumu.
Nuraminti investuotojus mėgino ir Turkijos premjero pavaduotojas Mehmetas Shimshekas. Jis „Twitter“ paskyroje parašė, kad makroekonomikos rodikliai yra geri ir nėra jokio pagrindo nerimauti.
Rinkos kritimas
Tiesa, investuotojai pradėjo nerimauti jau penktadienį, kai tik pasirodė pirmieji pranešimai dėl neramumų.
Perversmo pasekmes pirmoji pajuto šalies valiuta. Penktadienį liros kursas nukrito 4,6 procento. Investicijų fondo „iShares MS CI Turkey ETF“ atpigo 2,5 procento. Pirmadienį turkų lira iš dalies susigrąžino seną vertę.
Pirmadienį, prasidėjus prekybai Stambulo fondų biržoje „Borsa Istanbul“, stambiausių šalies bendrovių kotiruotės krito.
Vieno stambiausių Turkijos bankų „Akbank“ akcijos atpigo 2,13 proc., antros pagal dydį finansų organizacijos šalyje vertybinių popierių kaina sumažėjo 3,21 procento. Turkų mažmenininko „Bim A.S“ akcijos krito 0,52 proc., o telekomunikacijų bendrovės „Turkcell“ akcijos krito 0,71 procento.
Didžiausią smūgį dėl politinio nestabilumo patyrė turizmo ir transporto bei logistikos bendrovės.
Nacionalinio vežėjo „Turkish Airlines“ akcijos krito 5,2 proc., o vertybinių oro uosto operatoriaus „TAV Holding“ popierių vertė krito 5,93 procento.
Šalyje stabilumo nėra
Turkija papuola į greičiausiai augančių pasaulio ekonomikų dvidešimtuką. Šalies BVP pernai metais augo 3,8 proc., pirmąjį šių metų ketvirtį ekonomikos augimas sudarė 4,8 proc. ir viršijo analitikų prognozes. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) manymu, per šiuos metus Turkijos BVP padidės 3,8 procento. Turkijos valdžia tikisi dar spartesnio šio rodiklio augimo, jie prognozuoja 4,5 proc. padidėjimą.
Pagal akcijų rinkos augimą Turkija užėmė devintą vietą pasaulyje, šis augimas sudarė 15 procentų.
Tačiau turkų ekonomika yra rizikinga ir tai pabrėžia ekspertai.
„Geopolitinė situacija pablogėjo“, – sakoma „Fitch“ pranešime. Agentūra primena ir apie karinį konfliktą su Sirija, teroro išpuolius bei santykius su Rusija, o taip pat vidinį neapsisprendimą. Pagrindinė silpnoji vieta – išoriniai faktoriai.
Turkijos ekonomikos bruožas – stipri priklausomybė nuo užsienio investicijų.
Šalies kreditų rinkai reikia paskolų iš užsienio. Užsienio investicijos kompensuoja neigiamą einamosios sąskaitos balansą, kuris šiais metais pagal „Bloomberg“ prognozes padidės iki 4,5 proc. nuo šalies BVP.
Turistai bijo teroristų
Turkijos ekonomikai labai svarbus turizmas. Dėl dažnų teroro išpuolių ir paaštrėjusių santykių su Rusija turistų srautas ženkliai sumažėjo. Rusija nuo pernai metų lapkričio iki šių metų birželio draudė turistinių kelionių į Turkiją pardavimus.
Per pirmąjį metų pusmetį šalį aplankė 8,3 mln. turistų, o tai yra 22,93 proc. mažiau nei prieš metus, rodo Turkijos turizmo departamento duomenys.
Investicijų ir turizmo asociacija prognozuoja, kad turistų atnešama nauda šiais metais gali nesiekti ir 15 mlrd. dolerių. Pernai šalies ekonomikai turizmas atnešė 31,5 mlrd. dolerių. Dėl tokio sumažėjimo turizmo sektoriuje 80-100 tūks. gyventojų gali netekti darbo vietų.
Smūgis užsienio investicijoms
Pernai tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Turkijoje sudarė 16,5 mlrd. dolerių, tai 36 proc. daugiau negu 2014 metais. Pagal TUI šalis yra pirmoji Vakarų Azijoje. Tačiau problema yra šių investicijų struktūra: į gamybos sektorių investuojamas tik ketvirtadalis šių pinigų.
Šiais metais dėl politinio nestabilumo, konfliktų Sirijoje užsienio investicijos pradėjo mažėti. Per pirmąjį pusmetį užsienio kapitalo srautas sudarė 15,8 mlrd. dolerių iš kurių tiesioginės investicijos buvo tik 2,3 mlrd. dolerių.
Lyginant su pernai metų analogišku laikotarpiu ši suma yra dvigubai mažesnė Tai reiškia, kad užsienio investuotojai bijo investuoti į projektus Turkijoje. Jų noras investuoti apsiriboja trumpalaikėmis sumomis, skirtomis turkų fondų rinkos vertybiniams popieriams.
„Augančios ekonomikos – tai rinkos, kuriose politinė rizika yra vienas svarbiausių faktorių“, – rašo „The Wall Street Journal“.
Penktadienį įvykęs bandymas padaryti perversmą verčia peržiūrėti investicijų planus. Turkija gali keliems metams tapti investuotojų nelankoma zona. Turkijos valdžia greičiausiai mėgins sustiprinti šalies ekonomikos kontrolę, o tai dar labiau padidins spaudimą verslui. Tai atbaidys investuotojus.
2015 šalis jau buvo susidūrusi su rekordiniu nuo 2009 metų kapitalo sumažėjimu, kuris siekė 10 mlrd. dolerių.
„Verslas nebebus toks, koks buvo anksčiau. Mes greičiausiai stebėsime užsienio kapitalo sumažėjimą šalyje, nes politinio stabilumo nebuvimas sukuria rizikas, kurių investuotojai stengiasi vengti“, – sako pagrindinės „Wells Fargo Funds Management“ strategas Brianas Jacobsenas.
Parengė Kristina Rancaitė
