Amerikos obligacijų pelningumas ir „Pokemon Go“ tikrai yra susiję. Žinoma, būtų kvaila teigti, kad žaidimas gali būti atsakingas už paskutines makroekonomikos tendencijas, tačiau iš tiesų „Pokemon Go“ puikiai atspindi pasaulio ekonomiką.
Naujos rūšies ekonomika
Jei prieš 50 metų būtumėte norėjęs linksmai praleisti laiką su draugais, ko gero eitumėte žaisti boulingo, pietauti ar į kiną.
Visos šios veiklos reikalauja išleisti pinigų vietos rinkoje. Jos taip pat suteikia galimybę imtis vieno ar kito verslo – atidaryti restoraną, kino salę, boulingo ar biliardo klubą.
Žaidžiant „Pokemon Go“ taip pat galite išleisti pinigų, tačiau žaidimo ekonomika – visiškai kitokia, nei esame įpratę. Kai išleidžiate pinigus žaisdami „Pokemon Go“, jie nekeliauja į kišenę vietos verslininkui – atitenka milžiniškoms kompanijoms Kalifornijoje ir Japonijoje.
Tame yra ir teigiamų dalykų – „Pokemon Go“ yra kur kas labiau įperkamas už ėjimą į biliardo klubą ar kiną, nes šiame žaidime net nėra būtina leisti pinigus. O galimybė rinktis tarp skaitmeninių pramogų kuria realią pridėtinę vertę – šiandien paauglys gali rinktis tarp tiek filmų ar žaidimų, kaip niekada anksčiau.
Pavojai regionams
Kas yra blogo su „Pokemon Go“ ekonomika? Žaidimą sukūrusi kompanija „Nintendo“ per dieną iš žaidimo uždirba apie 1 milijoną dolerių. Visi šie pinigai iš mažų ir didesnių miestelių keliauja į milžiniškas technologijų gigantes, sukoncentruotas didžiuosiuose pasaulio miestuose.
Žinoma, taip veikia ne vien „Pokemon Go“. „Amazon“ pakeitė prekybos sektorių, o į „Google“ ir „Facebook“ keliauja tie reklamdavių pinigai, kurie anksčiau būdavo skirti vietos laikraščiams ir televizijos kanalams.
Internetiniai verslai turi ir kitą savybę – jie praktiškai nesukuria darbo vietų. Žinoma, išmanieji telefonai sukūrė tokį naują darbą kaip mobiliųjų programėlių kūrimas, tačiau tam, kad jį dirbum, nereikia būti vienoje vietoje, o patirtis byloja, kad dažniausiai šie darbai yra koncentruoti didžiuosiuose miestuose – ten, kur kuriasi ir didžiosios technologijų įmonės.
Interneto ekonomika Ameriką dalina į dvi dalis – didžiuosius miestus, į kuriuos plūsta „Pokemon Go“ stiliaus pinigai, trūksta vietos gyventi, o nuomos kainos šoka į rekordines aukštumas ir likusią šalies dalį – kurios ekonomika praktiškai nemato jokio augimo.
„Pokemon Go“ lėtina ekonomiką
Dvidešimtame amžiuje naujiems verslams reikėjo pinigų. Tūkstančiai žmonių miestuose kreipdavosi į bankus dėl paskolų – kino teatrų, restoranų statybai, naujų verslų kūrimui.
Tai reiškė, kad pinigų turintys žmonės praktiškai visuomet rasdavo, kam juos paskolinti, o tai labai palengvino bankų darbą. Kai tik reikėdavo padidinti vartojimą šalyje, būdavo galima sumažinti palūkanų normas ir tai visuomet paskatindavo naujų verslų kūrimą.
Bet „Pokemong Go“ ekonomika kitokia. „Nintendo“ ir įmonės partneriams be abejo reikėjo investicijų į programuotojų ir dizainerių samdymą, bet šių sumų negalima palyginti su mašinų plovyklos ar kino teatro statybomis.
Ir „Pokemong Go“ nepadeda verslams aplinkui. Žaidimas veikia visur, taigi nėra reikalo kurti „Pokemon Go“ klubus, o išmanieji telefonai tokie pigūs, kad nebeapsimoka atidarinėti jų taisyklas.
Ir dėl to kenčia ne tik vietos verslai. Mažas ekonomikos augimas visur, išskyrus didžiuosius miestus, reiškia, kad žmonės turi mažiau galimybių užsidirbti, o dėl to gali mažiau išleisti tam pačiam „Pokemon Go“.
Parengė Gintarė Valentinaitienė
