„Svarbiausia, kad visi Rusijos piliečiai, nepriklausomai nuo tarnybinės padėties ir turto, būtų lygūs prieš įstatymą“, – taip pareiškė Vladimiras Putinas, 2000 m. pradėjęs eiti Rusijos Federacijos prezidento pareigas. O šią skambią frazę jis kartojo dar ne kartą.
Maskvos galva taip pat kartojo, kad tokio dalyko kaip „Rusijos elitas“ netgi nėra, o visi žmonės – lygūs prieš įstatymą: „Žmonės, kuriems klijuojate etiketę „Rusijos elitas“, yra paprasti darbininkai, krikščionys, kurie yra ištikimi savo valstybei ir tokie buvo jau amžių amžius.“
Bet šį birželį Kremliui pavaldus Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo centras WCIOM surengė gyventojų apklausą, kurios rezultatai parodė, kad prezidento žodžiai praktikoje nieko nereiškia.
Įstatymai negalioja?
Tyrimas atskleidė, kad vos 1 procentas žmonių vis dar tiki, jog šalyje niekas negali išvengti atsakomybės už įstatymo pažeidimą.
Apklaustieji taip pat įsitikinę, kad dauguma išsisukusių nuo teisingumo botago – ryšių Kremliuje ir pinigų turintys žmonės.
Net 48 proc. apklaustųjų pareiškė manantys, kad turtingieji ir įtakingieji gali išvengti bausmės.
22 proc. respondentų negalėjo įvardyti, kokiems pareigūnams, jų manymu, pavyksta apeiti taisykles.
O maždaug 38 proc. apklaustųjų buvo įsitikinę, kad teisingumo dažniausiai kratosi būtent įvairių valdžios sluoksnių atstovai: parlamentarai, valdininkai, jų vaikai ir giminaičiai.
Šiai kategorijai 3 proc. apklaustųjų priskyrė ir jėgos žinybų bei teismo sistemos atstovus. O po 1 proc. žmonių įvardijo ir korumpuotus, amoralius asmenis, sukčius, kriminalinius autoritetus, žudikus ir garsenybes.
Beje, kategoriškiausi valdžios atstovų atžvilgiu buvo 18–24 m. jaunuoliai.
Turtuolio sūnaus siautėjimas
Įdomu tai, kad apklausa surengta birželio 11–12 d. – kaip tik tuo metu, kai buvo pradėtas tyrimas prieš kompanijos „Lukoil“ viceprezidento Azato Šamsuarovo sūnų Ruslaną.
Rusijos auksinio jaunimo atstovas gegužę su savo draugais prašmatniu „Mercedes-Benz“ modelio G63 AMG visureigiu skriejo Maskvos Lenino prospektu įvažiuodamas į pėsčiųjų zonas ir priešpriešinę juostą.
Dvidešimtmetis demonstratyviai ignoravo Maskvos policijos perspėjimus ir vairavo taip, lyg Kelių eismo taisyklės jam negaliotų.
Galiausiai pažeidėjai buvo sulaikyti, jiems keletą kartų iškelta ir tuojau pat nutraukta baudžiamoji byla. Beprotiškų lenktynių Rusijos sostinės gatvėmis dalyviai galiausiai atsipirko tik lengvu išgąsčiu.
Po poros savaičių, birželio 21 dieną, lenktynes 28 asmeniniais juodais G klasės „Mercedes-Benz“ visureigiais surengė kiti išdaigininkai – Federalinės saugumo tarnybos (FST) akademijos auklėtiniai.
Būsimi saugumo darbuotojai esą taip šventė mokslų baigimą.
Jie paralyžiavo eismą pagrindinėse Maskvos gatvėse ir, sukeldami avarines situacijas, plačia kolona ramiai važinėjosi po miestą ir triukšmavo pypsindami garso signalais.
Būsimųjų FST pareigūnų elgesiu nesusirūpino nė viena valdžios struktūrų – jie taip pat nebuvo nubausti.
Užgožė kitos diskusijos
Vis dėlto skandalas dėl šios istorijos dalyvių smarkiausiai aidėjo tik internete.
„Man gaila mūsų tėvynės, – rašė vienas internautas. – Tai – būsimi mūsų sergėtojai nuo nusikaltėlių.“
Bet žiniasklaidoje viskas buvo sparčiai nuslopinta, kai informacijos sraute ėmė dominuoti žinutės apie beprotiškai brangų, bet patriotišką pasilinksminimą Monte Karle.
Esą 250 tūkst. eurų kainavusią puotą su šokiais skambant Rusijos himnui ir elitinio šampano upėmis surengė ir apmokėjo du rusų futbolo rinktinės žaidėjai po nesėkmės „Euro 2016“ čempionate.
Taip dėmesys buvo nukreiptas ir nuo pranešimo, kad pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas įsigijo dešimtį elitinių butų – visą aukštą garsiajame Maskvos statinyje Kotelničeskajos krantinėje – už 600 milijonų rublių (8,4 mln. eurų).
Valdžios pareigūnų nusikaltimus bandyta užgožti ir diskusija apie ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo batus, kurių vertė neva 50 tūkst. rublių (706 eurai), ir diskusija apie tai, kokį švarką – pigų ar brangų – turi dėvėti šalies vyriausybės vadovas.
Į tai reaguodamas laikraštis „Trud“ parašė, kad Rusijoje vėl atgimsta „visuomenės nuomonės“ konstravimo sistema, kurią remiantis šalyje tikslingai iškreipiamas įvykių veidrodis, į kurį žiūri smalsi liaudis.
