„Mongolija – pati nepriklausomiausia valstybė pasaulyje, nes nuo jos niekas nepriklauso“, – yra pasakęs istorikas Alfredas Bumblauskas. Ši šalis gali asocijuotis su jurtomis, eikliais žirgais ir jais jojančiais klajokliais bei nenugalimuoju Čingischanu.
Vis dėlto pastaraisiais metais Mongolija tampa vis atviresnė, kalnakasybos sektorius stipriai išaugino šalies ekonomiką, o žaliavų kainų kritimas bei Kinijos ekonomikos sulėtėjimas verčia ją ieškoti naujų ekonominių ryšių.
Perspektyvi rinka
2012 m. Lietuvos verslininkai į Mongoliją vyko su verslo misija. Tuo metu ši šalis buvo įvardijama kaip „naujai atsiverianti rinka, suteikianti įdomių galimybių mūsų šalies verslininkams įvairiose srityse.“
„Savo patirtį ir žinias čia puikiai gali pritaikyti Lietuvos verslininkai siūlydami šiai šaliai informacinių technologijų, aplinkos tvarkymo, švietimo ir kitas paslaugas“, – prieš susitikimą sakė tuometinis ūkio viceministras Daumantas Lapinskas.
Tuo metu, 2012 metais, iš 186 Lietuvos prekybos partnerių, Mongolija pagal prekių apyvartą buvo 73 vietoje. 80 proc. eksportuojamos produkcijos buvo naftos produktai.
Šių metų pradžioje Lietuvos užsienio reikalų viceministras Neris Germanas, susitikęs su Mongolijos ambasadoriumi Nemekhu Bataa, džiaugėsi pasiektais puikiais rezultatais bendradarbiavimo srityje, buvo nutarta „toliau skatinti ekonominį bendradarbiavimą, didelę svarbą teikiant transporto jungtims, daugiau dėmesio skirti žmonių tarpusavio ryšiams, švietimui.“
Kokie rezultatai?
Nežinia, apie kokius puikius rezultatus kalbėjo N.Germanas, nes bent ekonominio bendradarbiavimo srityje – štilis.
„Nelabai galiu pakomentuoti kažką, neturiu jokių žinių“, – paklaustas apie Mongolijos ir Lietuvos ekonominį bendradarbiavimą kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo tarybų vykdomasis direktorius Žilvinas Abaravičius.
Jis teigė, kad kažkokių žymesnių prekybos ryšių su šia šalimi Lietuvos verslininkai neturi, Mongolija tikrai nėra prioritetinė mūsų eksporto rinka.
Per ketverius metus Mongolija iš 73 vietos Lietuvos prekybos partnerių sąraše, „pakilo“ iki 82. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Mongolijos verslininkai Lietuvoje neinvestuoja, mūsiškiai Mongolijoje – tai pat.
Praėjusiais metais lietuvių eksporto į Mongoliją prekybos apyvarta siekė 7,88 mln. eurų. Daugiausia eksportavome medikamentų (46 proc.), naftos produktų bei obuolių, kriaušių ir svarainių.
Mongoliškų prekių importo apimtys siekia vos 15,5 tūkst. eurų per metus. Importuojami buvo megztiniai bei moteriški bei vaikiški kostiumai.
Verslas potencialo nemato
Panašu, kad Lietuvos verslo Mongolija nedomina.
Tą patvirtino ir Lietuvos respublikos ambasados Kinijoje komercijos ataše Arūnas Karlonas: „Tikrai negalime pasigirti stipriais pardavimais iš Lietuvos. Parduodamas mūsų šokoladas, yra mėsos produktų, bet daugiau kažkokių ekonominių ryšių tikrai nėra.“
Jo teigimu, Mongolija Lietuvos verslu domisi, tačiau partnerių šalyje neranda. Lietuviai dažnai yra kviečiami su įvairiomis verslo misijomis, buvo siūloma mūsų verslininkams Mongolijoje statyti pieno fabriką, dairomasi nekilnojamojo turto plėtotojų, bet viskas veltui.
Verslo forumas rengiamas ir Europos bei Azijos šalių susitikime, į kurį išvyko ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, bet vargu, ar jame išvysime verslo atstovų iš Lietuvos.
„Bendravau tiek su „Verslia Lietuva“, kuri atsakinga už eksporto skatinimą, tiek su Ūkio ministerija, bet, žinokit, tikrai neatsirado jokio intereso, nebuvo surinkta verslininkų, kurie norėtų į Mongoliją atvažiuoti“, – dėstė komercijos atašė.
Ekonomikos šuoliai ir nuosmūkiai
Viena iš priežasčių, kodėl Mongolijos mūsų verslas nemato kaip potencialos partnerės, gali būti nestabili šalies ekonomikos padėtis.
Mongolijos ekonomika nuo seno buvo paremta gyvulinkyste ir žemdirbyste, tačiau šiuo metu šalies varomoji jėga – naudingos iškasenos, kurių Mongolijoje apstu.
Kalnakasybos sektoriaus šuolis sustiprino Mongolijos ekonomiką, kuri nuo 2007 m. kasmet paaugdavo po maždaug 10 proc., o 2011 m. augimas siekė net 17,3 proc. – Mongolija tapo greičiausiai pasaulyje augančia ekonomika.
Kalnakasyba Mongolijai atrodė tarsi bilietas į modernų pasaulį. Augančios naudingų iškasenų kainos ir naujai atrastas potencialas skatino šalies ekonomikos augimą, tačiau Mongolijos valdžia nesugebėjo užtikrinti, kad tas augimas būtų tvarus, todėl 2013-2015 m. naudingųjų iškasenų kainų kritimas bei augimo Kinijoje sulėtėjimas šaliai smogė visu trenksmu.
Mongolijos ekonomika vis dar auga, tačiau augimo tempai – itin lėti, lyginant su praėjusių metų sėkme. Dar 2014m. buvo prognozuojama, kad šiemet Mongolijos ekonomika išaugs dar 7,7 proc., tačiau šiemet prognozės buvo gerokai apkarpytos iki vos 0,8 proc. augimo.
Partnerių rasti sunku
Mongolijos ekonomikai būtinas diversifikavimas – be kalnakasybos šalyje nėra kitų tokių pelningų pramonės sektorių, o praktiškai visi Mongolijos eksporto srautai yra nukreipti į Kiniją – čia keliauja net 90 proc. Mongolijos produktų.
Naujų prekybos partnerių šaliai reikia būtinai, tačiau jų paieškos – nelengvos. Mongolijai, neturinčiai priėjimo prie jūros ir ištobulintos transporto infrastruktūros, sunku eksportuoti mineralus į naujas potencialias rinkas, kuriomis galėtų tapti Indija bei Pietryčių Azijos tautų asociacijos narės.
Užsienio investuotojai, kurie matė investicijų Mongolijoje potencialą 2010m., praėjusiais metais šalį jau buvo palikę. Šiuo metu Mongolija bando padengti savo biudžeto skolas, daugybė žmonių, nepaisant ekonominio augimo, gyvena žemiau skurdo ribos.
Tai paaiškina, kodėl Mongolija ieško partnerių, tačiau leidžia suprasti ir tai, kodėl bent lietuviai šio kvietimo bendradarbiauti neskuba priimti.
