Šiemet Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos kaimynystėje esančią gatvę iš abiejų pusių apspitę prekybininkai netryško džiaugsmu. Daugelis jų skundėsi sumažėjusiu pirkėjų skaičiumi.
Religinę atributiką siūlanti moteris pasakojo, kad dažnas pirkėjas išvarto, išklausinėja ir išeina nieko nepirkęs.
Tarp suvenyrų akį traukė raktų pakabukai, vaizduojantys Šv. Benediktą, kuris apsaugo nuo visų nelaimių, gaisrų, vagių ir kitokių blogybių. Tačiau per atlaidus Žemaičių Kalvarijoje maldininkams siūloma ne tik katalikų pasaulio leidinių, angelėlių, kainuojančių nuo euro iki dešimčių eurų, bet ir visiškai su religija nesusijusių prekių.
Maisto produktų pardavėjai siūlė įsigyti uogų, duonos. Atrodo, daugiausiai pirkėjų sulaukė tradicinių atlaidų saldainių pardavėjos, kurios konstatavo, kad vis dėlto daugiausiai saldumynų kasmet parduodančios Šeimų dieną, kai suvažiuoja tėvai su vaikais.
Pasiteiravus, kaip sekasi prekyba, beliašų pardavėjas pribloškė atsakymu: „Reikėtų tikėjimą uždrausti“. Paskui paaiškino, kad, jo manymu, tarybiniais laikais maldininkų plaukdavo minios, nes religija buvo tabu, dabar, kai tikėjimo laisvė, žmonėms esą nebeįdomu.
Sumažėjusiu pelnu skundėsi ir elgetos, bent iš pažiūros gana sveikai atrodantys vyrai ir viena moteris. Galvas nuleidę ir poterius neaiškiai beriantys elgetos pinigų kaulijo ne tik bazilikos
šventoriuje, bet ir einant Kyžiaus kelio kalnus.
Retas maldininkas į prašančiojo išmaldos ranką įmesdavo pinigėlį. „Tegul eina dirbti, o ne išmaldos prašyti“, – prasitarė pro šalį ėjusi vaikais vedina moteris.
