Pasauliniai viešbučiai sostinėje dygs kaip grybai po lietaus

2016 m. liepos 12 d. 12:38
Gintarė Valentinaitienė
Nekilnojamojo turto rinka Vilniuje plečiasi ir panašu, kad nežada sustoti. Jei kelis praėjusius metus virė gyvenamųjų pastatų ir biurų statybos, dabar sujudo komercinio nekilnojamojo turto sektorius. Lietuvos NT plėtros asociacijos teigimu, Vilniuje yra vietos dar 3 visiškai naujiems viešbučiams, bet pasiūla dar didesnė – žinoma apie daugiau nei 10 panašių objektų, kuriuos ruošiamasi plėtoti.
Daugiau nuotraukų (2)
Jeigu turizmo tendencijos išliks tokios pačios, artimiausiais metais galima sulaukti ne tik pasaulyje žinomų viešbučių tinklų susidomėjimo Vilniumi, bet ir projektų, siūlančių neįprastas apgyvendinimo formas.
Vilnius – patrauklus
NT lūkesčių indekso tyrimas parodė, kad patraukliausiu šiemet vystytojai įvardijo komercinio pobūdžio sektorių, ypač – viešbučių plėtrą.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus teigimu, poslinkis iš gyvenamojo būsto į komercinį – logiškas žingsnis, nes pastaruosius kelerius metus didžiulė plėtra buvo matoma gyvenamojo būsto ir biurų statybose.
Vilnių kaip patrauklią vietą investicijoms mato ne tik vietos plėtotojai, bet ir taptautinės kompanijos. Lietuvos NT plėtros asociacijos direktoriaus M.Statulevičiaus teigimu, prieš savo didžiausius konkurentus – Rygą ir Taliną – Vilnius šiuo metu laimi užtikrintai.
„Talinas yra šiek tiek persisotinęs, o Vilnius yra vienintelis augantis miestas, todėl itin patrauklus didelius projektus planuojantiems vystyti verslininkams. Oficialiais ir ne visai duomenimis, Vilniuje planuojama bent 10 viešbučių projektų“, – sakė jis.
Viešbučių trūksta
O naujų viešbučių Vilniui reikia. Turizmo plėtros 2014-2020 metų programoje siekiama, kad turistų skaičius Lietuvoje iki 2020 m. pasiektų 2,5 milijono. Tačiau šis skaičius pasiektas jau pernai, todėl susiformavo apgyvendinimo paslaugų trūkumas, kurį šiuo metu užpildo privatūs nuomotojai.
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „NewSec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovo Baltijos šalims Mindaugo Kulboko teigimu, vien šiuo metu Vilniuje trūksta apie 600 kambarių.
„Tai trys viešbučiai ir galimybės jiems startuoti šiandien yra. Ir jau žinome, kad pranešta apie kur kas daugiau būsimų projektų“, – sakė jis.
Per artimiausius kelerius metus Vilniuje turėtų atsirasti apie 2000 naujų kambarių ir bendras kambarių skaičius sostinėje išaugtų iki maždaug 6500.
Užsiminė apie naują projektą
Viešbučių verslas sudomino ir Lietuvos NT vystytojus. NT plėtros įmonės „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis pranešė apie artėjančias statybas Gedimino prospekte.
„Iki šiol esame daug investavę į gyvenamąjį būstą, prekybos pastatus, bet patys valdę viešbučio, tik statę jį, turėdami nuomos kontraktą. O dabar žengėme naują žingsnį – pasirašėme sutartį su tarptautiniu viešbučių tinklu, imsime jų franšizę ir patys valdysime viešbutį.“
D.Dargis neatskleidė, kokio tarptautinio tinklo viešbutis iškils Vilniuje, bet sakė, kad tai bus keturių žvaigždučių viešbutis, kuriame bus 135-150 kambarių, o kiekvieno jų įrengimas kainuos po 80-85 tūkst. eurų.
Pasirinkta vieta – Gedimino prospekto atkarpa tar Lukiškių aikštės ir Seimo rūmų. D.Dargio teigimu, prie viešbučio atsiras ir nauja vieša erdvė, nauja prekybos alėja, aukščiausios kokybės biurų pastatai.
„Tikimės, kad bus sukurtas stiprus traukos centras. Iki šiol ši Gedimino prospekto dalis nebuvo labai sėkminga. Tai ypač pasijautė per krizę, kai verslininkams trūko pirkėjų srauto. Dabar norime tai pakeisti“, – kalbėjo „Eikos“ direktorius.
Naujasis viešbutis, kurio pavadinimas vis dar laikomas paslaptyje, turėtų būti baigtas 2018 metų pabaigoje.
Nauda visiems
M.Kulboko teigimu, dauguma vystytojų, planuojančių investuoti į viešbučių verslą Vilniuje, norėtų vystyti didelės apimties projektus, tokius kaip „Eika“.
„O tai reiškia, kad jeigu jau investuoji į tokį sklypą kaip, tarkime, Žalgirio stadionas, tai nebus viena funkcija visame sklype ir šalia viešbučio atsiras ir kavinės, pardutouvės, galbūt biurų pastatai ar kita funkcinė įvairovė“, – sakė jis.
Viešbučiuose apsistojantys turistai taip pat yra puikus pajamų šaliai generatorius – skaičiuojama, kad kiekvienas viešbutyje išleistas euras dar pakankamai sugeneruoja 1,4 eur. kitų išlaidų.
„Ir tai ne transporto išlaidos. Kalbame apie maistą, gėrimus, suvenyrus – galimybes kitiems verslams“, – sakė M.Kulbokas.
Turistų tik daugės
Turistų Lietuvoje turėtų ir toliau daugėti. M.Kulboko teigimu, viena itin svarbi sritis – vyresnio amžiaus europiečiai, kurie nori ir gali leisti sau keliauti.
„Kai kurios šalys dėl nesaugios situacijos yra užsidariusios jau seniai, bet matome, kad turistai ima vengti ir kai kurių Europos šalių, kurios buvo laikomos saugiomis. O Lietuva vis dar išlieka patrauklia ir įdomia tokiems turistams“, – sakė jis.
NT plėtros įmonės „Eika“ generalinio direktoriaus D.Dargio teigimu, turistai Lietuvą vis dar atranda ir turizmo potencialas – tikrai didelis: „Tokių šalių kaip Lietuva lieka vis mažiau ir mes žmonėms įdomūs.“
Kai dar vieną turistų traukos centrą jis pabrėžia tarptautinius renginius. „Renginių daugėja ir jie auga, daugėja lankytojų, pranešėjai vis kokybiškesni“, – kalbėjo D.Dargis.
Konferencijų ir renginių turizmas yra dar viena didelė paskata naujiems viešbučiams leidžianti mažinti sezoniškumo įtaką – kol kas didžiausi srautai jaučiami tik šiltuoju laikotarpiu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.