„Būsimieji verslininkai jau nebeprisimins planinės ekonomikos, kuomet algą mokėdavo už darbe išbūtas 8 valandas, o ne rezultatą“, – Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime (PLJS) kalbėjo T.Jaskelevičius, skaitęs pranešimą apie tradicinio verslo ir naujos kartos sankirtą.
Suplanuotas gyvenimas
Planinės ekonomikos sąlygomis Lietuva gyveno 50 m. „Taip veikė ne tik įmonės, bet ir šeimos – visas gyvenimas buvo suplanuota. Žinojai, kada gausi darbą, kada būsi paaukštintas, kada reikės pirkti butą, o kada – naujus baldus“, – kalbėjo T.Jaskelevičius.
Jo teigimu, planinėje ekonomikoje viskas buvo kuriama taip, kad žmonės tiesiog gyventų, negalvodami apie naujoves. Jei koks žmogus užsinorėdavo inovacijų, jam tekdavo išmaniai kombinuoti, nes pasirinkimo variantų skaičius būdavo minimalus.
Su planinės ekonomikos subtilybėmis buvo susidūręs ir pats T.Jaskelevičius, kurio pirmoji darbovietė buvo televizorių gamykla „Ekranas“.
„Viskas vykdavo taip: išsiųsdavome traukinį į Rusiją ir jį ten išbrokuodavo. Traukinys grįždavo, mes palaikydavo jį mėnesį ir vėl išsiųsdavome. Iš antro ar trečio karto prekes priimdavo, nes svarbiausai būdavo skaičiai. Broko Soveitų Sąjungoje buvo labai mažai, vien dėl to, kad niekam tai nerūpėjo“, – prisimė vyras.
Pamirškite „prie ruso buvo geriau“
Dauguma didžiųjų mūsų šalies verslininkų, 1991m. buvo 21-50 metų amžiaus. Tai reiškia, kad jie turėjo geriausias galimybes įsilieti į rinkos ekonomiką, bet ir tam trukdantį palikimą – planinės ekonomikos patirtį.
„Bet kas atsitinka dabar? Šitiems verslininkams jau 50-75 metai ir tai reiškia, kad versl oveidai netrukus turės keistis. Mano karta buvo tarpinė grandis, bet sekantys ateis tie, kurie planinės ekonomikos metu nebuvo net gimę“, – kalbėjo T.Jaskelevičius.
Jo teigimu, žmogus, kuris vienoje santvarkoje gyvena ilgesnį laiką, sunkiai prisitaiko prie pasikeitusių aplinkybių, tačiau žmogus, kuris tos santvarkos nematė, negali jos net suvokti.
„Dabar Lietuvoje yra panašus skaičius žmonių, kurie didžiąją dalį gyvenimo praleido rinkos, ir kurie – palninėje ekonomikoje. Tačiau vienų nuolat mažėja, o kitų daugėja“, – sakė T.Jaskelevičius.
„Lietuvos versle dar yra planinės ekonomikos palikimo, tačiau auganti ateitis yra suijusi tik su rinkos ekonomika“, – konstatavo T.Jaskelevičius.
Jo teigimu, netrukus viskas pasikeis: „Po 10 metų žmonės sunkiai prisimins planinę ekonomiką ir nebesakys, kad anksčiau gyvenome geriau – mes jau pilnai gyvensime Europoje“.
Ne planuoti, o kurti
„Planinėje ekonomikoje buvo trys pagrindinės vertybės – plano vykdymas, plano vykdymas ir plano vykdymas. Ir geriausia nenukrypti nuo plano, kad viskas vyktų pagal planą“, – juokavo T.Jaskelevičius.
Šiuos laikus reikėtų pamiršti, nes rinkos ekonomikoje svarbiausios tampa inovacijos. „Bet koks produktas turi kažkuo išsiskirti. Nebeišeina konkuruoti nei geografija, nei kaina, pagrindiniu pranašumu tampa inovatyvumas“, – kalbėjo T.Jaskelevičius.
Be inovacijų, svarbus ir efektyvumas – produktas turi būti būti prieinamos kainos – bei greitis, nes nuolat reikai reaguoti į rinkos pokyčius.
„Dabar darbo užmokestis didėja, skirtumas tarp Lietuvos ir Vakarų Europos mažėja, seni prekybos ryšiai silpsta, o Europos Sąjungos parama mažėja“, – pasakojo T.Jaskelevičius.
Jei dabar iš Europos Sąjungos paramos kasmet į ekonomiką įnešame po pusantro milijardo eurų, tai šito nebeliks po 4 metų ir reikės ieškoti naujų būdų, leidžiančių kurti pridėtinę vertę.
„Ateina tas momentas, kai žmonės, didžiają savo gyvenimo dalį gyvenę jau rinkos ekonomike, gali tikrai save realizuoti ir būti įvertinti“, – džiaugėsi T.Jaskelevičius.
