Nuo pirmo šios kompanijos atstovų apsilankymo mūsų šalyje iki sprendimo steigti čia biurą praėjo vos mėnuo“, – Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje „Vakarietiška darbo kultūra: kodėl lietuviai linkę dirbti užsieniečiams?“ kalbėjo Izraelio kompanijos „Wix“ filialo Lietuvoje vadovė Monika Laukaitė.
„Wix“ yra itin sėkmingos plėtros pavyzdys, mat kelias dešimtis darbuotojų turėjusi bendrovė per trumpą laiką išaugo iki daugiau nei 1200 darbuotojų ir daugiau nei 86 mln. teikiamos puslapių kūrimo paslaugos vartotojų beveik dviejuose šimtuose šalių.
Kalbėdama apie kompanijos įdarbinimo politiką M.Laukaitė buvo atvira: „Nuostata – jokių kompromisų. Pas mus tik iki dešimties procentų darbuotojų pereina įdarbinimo atranką. Su mumis nenori dirbti įdarbinimo agentūros, nes esame reiklūs“, – apie įdarbinimo subtilybes kalbėjo pranešėja ir pridūrė, kad bet kuriame etape kandidatas gali būti pašalintas iš atrankos.
Darbuotojas – svarbesnis už klientą ir produktą
Anot jos, darbdavys neturi dirbti psichologu savo darbuotojui, tad sėkmingų perspektyvų gali tikėtis ta kompanija, kuri samdo motyvuotus žmones. Vadovė taip pat užsiminė, kad lietuviai darbuotojai itin jautriai reaguoja į tiesiogiai išsakomas pastabas – tai iš karto skubama laikyti asmeniniu įžeidimu.
„Esame reiklūs, kai atsirenkame žmones, bet kai juos priimame į komandą, žinome apie juos viską. Jie prisijungia kaip visaverčiai komandos nariai.
Mūsų kompanijoje svarbiausia žmogus ir komanda, o ne produktas ir klientas, nes produktas ir klientas gali keistis, o komanda dirbs visada ta pati“, – lakoniškai apie tarptautinės kompanijos nuostatas kalbėjo ji.
Pinigai ir „drožiamasis“ ryšys
Diskusijoje dalyvavusi Jūratė Dobrovolskytė teigė, kad tam tikrų mentaliteto skirtumų esama ir jie atsispindi darbo kultūroje: „Nemanau, kad lietuviškoje kompanijoje negali būti vakarietiškos kultūros, bet skirtumų esti didelių.
Ten, kur vyrauja lietuviškas kapitalas, svarbiausia – pinigai ir savininkai. Užsienio kompanijose egzistuoja grįžtamasis ryšys, kai darbuotojas padaro ką nors gera ir ką nors bloga, o mano kolegos juokauja, kad Lietuvoje egzistuoja „drožiamasis“ ryšys, kai su darbuotoju bendraujama tik tuo atveju, kai jam kas nors nepasiseka“, – sakė ji.
Kad Lietuvoje darbo kultūra tik formuojasi, užsiminė ir diskusijoje dalyvavęs personalo atrankas vykdančios kompanijos UAB „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas: „Lietuvos darbo kultūra dar labai jauna. Iki 2000 metų čia buvo „laukiniai Vakarai“: perki metalą, parduodi metalą, tris vagonus į vieną pusę – du atgal... Nupirkai fabriką, jį pardavei... Čia taip pat, kaip indėnui duoti mobilųjį, ir nežinoti, ką jis su juo darys, – taip mums davė laisvę.
Penkiasdešimt metų buvome uždaryti, o tada mums davė laisvę ir mes nežinojome, ką su ja daryti“, – ironizavo A.Francas ir pridūrė, kad lietuviška darbo kultūra yra kaip 16 metų vaikas, kuris pradeda mąstyti.
