„Dvi ekonomikos yra: Vilnius ir visa kita ir, tikėtina, kad
taip tęsis ir toliau. Vilniaus regionas sudaro 40 proc. BVP. Pajamų
lygis šiame regione du-tris kartus viršija pajamų vienam gyventojui
lygį visoje Lietuvoje. Akivaizdu, kad šie skaičiai leidžia mums
išskirti Vilnių kaip ypatingą regioną“, – šeštadienį
Prienų rajone vykstančiame pasaulio lietuvių jaunimo susitikime
kalbėjo R.Kuodis.
Jis atkreipė dėmesį, kad Vilnius yra vienintelis regionas,
kuris nepraranda gyventojų, tuo metu visur kitur prarandama 10–25
proc. žmonių ir tai, pasak ekonomisto, „yra jų tragedijos
priežastis“.
Tačiau, R.Kuodžio teigimu, ignoruodami šią tendenciją
politikai vis vien investuoja į infrastruktūrą regionuose, brangius
projektus, kurie krauna politinį kapitalą, tačiau neduoda realios
naudos.
Investuojama į beprasmius projektus
Pasak R.Kuodžio, nors regionuose ekonominis ciklas nerodo
atsigavimo požymių, politinė logika diktuoja kitokį požiūrį ir
regionų politikai stengiasi investuoti į didelius ir įspūdingus
projektus: naujų pastatų statybą, mokyklų, kurias netrukus reikės
uždaryti, renovaciją.
„Turime dvi ekonomikas, viena iš jų sukasi gerajame cikle:
žmonių nemažėja, žmonių ateityje tik daugės, tai reiškia
gausią paklausą, dideles investicijas nepaisant to, kad Vilniuje
darbo jėga yra brangi. (...) Kita, regioninė ekonomika sukasi
priešingame cikle: mažėja žmonių, infrastruktūros investicijos,
kurios buvo padarytos ir dabar daromos vis sunkiau užguls tas
ekonomikas. Investicijos turi dvi puses – jos padeda kažką padaryti,
bet jas reikia išlaikyti, todėl reikia surasti protingą
pusiausvyrą“, – kalbėjo ekonomistas.
„Bet koks beprasmiškiausias projektas, kad ir žolės
ravėjimas Balbieriškyje, pasamdys tūkstantį žmonių ir tai bus
laikoma nauda, nors tai bus kaštai“, – pabrėžė jis.
R.Kuodis pastebėjo, kad regionuose liekant mažą perkamąją
galią turintiems asmenims, kurie nėra ekonomiškai aktyvūs, ten
nyksta ir verslas.
„Investicijos paradoksaliai koncentruojasi didžiausių darbo
kaštų regione, tačiau ten yra ir paklausa. Kas iš to, kad tu
pastatysi kavinukę ar parduotuvėlę regione, jeigu ten užeina trys
žmonės?“ – kalbėjo ekonomistas.
Jam pritarė ir Šiauliuose dirbantis verslininkas, „Baltic
Champs“ įkūrėjas Kęstutis Juščius, kuris pastebėjo, kad
„mega projektai kuriami vardan to, kad jie būtų, o maži projektai
nevystomi, nes jiems nėra pinigų“.
Jo teigimu, problemą būtų galima išspręsti didinant turto
mokestį, kuris priverstų verslą pasvarstyti, ar verta statyti
naują biurą didžiuosiuose miestuose, ar vietoje to investuoti į
pigesnį nekilnojamąjį turtą regione.
„Vienoje vietoje statome daugiaaukščius, kad žmones
susodintume, kitur miršta miestas ir teks juos nugriauti“, –
kalbėjo K.Juščius.
Regionams – savas identitetas
Diskusijoje taip pat dalyvavę savivaldybių politikai laikėsi
kitos nuomonės: Kauno vicemero ir Savivaldybių asociacijos atstovų
teigimu, regionams reikėtų liautis lygintis su didžiaisiais
miestais ir rasti savo tapatybę.
Pasak Savivaldybių asociacijos vadovės Romos Žakaitienės,
atsižvelgus į Lietuvos demografinę situaciją būtų prasminga
regionuose įrengti paslaugas, patrauklias vyresnio amžiaus
žmonėms.
„Jeigu galvotume apie tai, kad vyresnio amžiaus žmonės
senatvėje galėtų rinktis gyvenimą nebūtinai Vilniuje ar
Klaipėdoje, paslaugos galėtų atsirasti jiems reikalingos ir tai
būtų vystoma, galbūt tai būtų visiškai kitokie regionai“, –
siūlė R.Žakaitienė.
Panašios nuomonės laikėsi ir Kauno vicemeras Simonas Kairys,
kuris pabrėžė, kad Vilnius visuomet išliks traukos centru, o
pastangos tai keisti dirbtinai nieko nepakeis.
„Mums reikia liautis žiūrėti į Vilnių, lenktyniauti su
sostine“, – kalbėjo politikas.
Jis pripažino, kad mažėjant gyventojų skaičiui didele
problema tampa infrastruktūros perteklius, o jos mažinimas tampa
nepopuliariu sprendimu, kurį politikams sunku priimti. S.Kairio
teigimu, vienas geriausių pavyzdžių – mokyklos, kurios buvo
statytos galvojant apie gerokai didesnę populiaciją miestuose.
Pasak vicemero, net ir Kaunui didžiausiu iššūkiu tampa
patrauklių darbo vietų kūrimas, o ši problema dar didesnė
mažuose miestuose, galinčiuose pasigirti puikia infrastruktūra,
neperpildytomis mokyklomis ir pigiu būstu vaizdingose vietose,
tačiau stokojančiuose galimybių jauniems žmonėms realizuoti save.
„Žmonės ten nevažiuoja ir negyvena, nes ratas vis tiek
apsisuks ir mes grįšime prie to paties teiginio, kad trūksta gerai
apmokamų darbo vietų“, – kalbėjo S.Kairys.
