Viskas priklauso nuo išradingumo manipuliuojant statistika.
Ekonomikos bikinis – slepia ar atidengia?
Ekonomistas Nerijus Mačiulis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo (PLJS) diskusijoje „Kas bendro tarp statistikos ir bikinio?“ kalbėjo: „Statistika gali būti melas, gali būti naudojama emocijoms kaitinti, spalvoms sutirštinti arba faktams ir esmei paslėpti. Statistika yra kaip bikinis, ką ji atskleidžia – sudomina ir intriguoja, bet tai, ką paslepia, yra esmė“, – šmaikštavo jis. N.Mačiulis diskusijos dalyviams parodė personažo Borato nuotrauką ir pridūrė, kad kartais niekam net neįdomu sužinoti, kas gi po tuo bikiniu.
Anot ekonomisto, tuos pačius statistikos duomenis galima net vizualiai taip pateikti, kad bus sudarytas labai skirtingas įspūdis apie tas pačias tendencijas. „Daug svarbesni yra tyčiniai melai, kurie leidžia atskleisti tik dalį tiesos. Buvo sakoma, kad kas trečias jaunuolis Lietuvoje bedarbis – tai prasilenkia su realybe, mat du iš trijų jaunuolių yra dar net ne darbo rinkoje – mokosi ar studijuoja“, – sakė ekonomistas ir pridūrė, kad jaunimo užimtumo rodiklius atskleidžia niekur nesimokančio ir nedirbančio jaunimo statistika.
„Lietuvoje jaunimas yra per ilgai įkalinamas formalaus ugdymo sistemoje ir negali įsilieti į darbo rinką ankstesniame amžiuje“, – teigė jis ir pridūrė, kad šiuo metu prasčiausia jaunimo užimtumo situacija ne Graikijoje ar Ispanijoje, bet Italijoje.
N.Mačiulis taip pat atkreipė dėmesį, kad dažnai manipuliuojama statistika bandant ką nors palyginti, pabrėžti pokytį: „Per atostogas žiūrėdamas televiziją „Russia Today“ išgirdau, kad „nuo sausio Rusijos rublis dolerio atžvilgiu pabrango net dvidešimčia procentų“. Bet juk tuomet buvo Rusijos rublio kurso dugnas, tad kalbėti apie klestėjimą tikrai anksti“, – sakė jis.
Vidutinės ligonių temperatūros skaičiavimas ramina
Tai pat manipuliuojama vidurkiu: „Juk žinome tokių pavyzdžių kaip vidutinė ligonių temperatūra ligoninėje – vieni karščiuoja, kiti atšalę, tad vidutinė temperatūra normali. Lietuvoje vidurinis atlyginimas lenkia Rumuniją ar Bulgariją, o Estijoje jis siekia net pusantro tūkstančio eurų“, – kalbėjo ekonomistas. Jis pridūrė, kad nors oficialiai Lietuvoje atlyginimai nepaveja ES vidurkio, realybėje gyventojų finansinė padėtis yra kitokia, nes gaunami įvairūs priedai skirtingomis formomis, tad atotrūkis tarp lietuvių ir estų atlyginimų nėra toks jau didelis, juo labiau kad didelė dalis gaunančių minimalų atlyginimą asmenų turi šešėlinių pajamų.
Ne ką daugiau tiesos apie realią situaciją atskleidžia apklausos ir tyrimai: „Nemažai apklausų atliekama tam, kad įrodytume, ką reikia įrodyti. Užtenka vien klausimo formuluotės, kad pavyktų tai, ką norima įrodyti, – dažnai klausimo formuluotė sufleruoja ir atsakymą. Į klausimą, ar Amerika turėtų panaudoti karinę jėgą prieš Iraką, teigiamai atsakė didesnė dalis respondentų nei paklausti, ar turi Amerika kariauti su Iraku, bet juk abiem atvejais klausiama to paties.“
