Šiuolaikinio verslo variklis – bendradarbiavimas
Renginyje prisistatė ir savo patirtimi dalijosi apie 30 Lietuvos ir Norvegijos įmonių. Nemaža laiko dalis buvo skirta individualiems įmonių susitikimams, kurių metu įmonių atstovai galėjo pasidalinti verslo idėjomis. Dalyviai tikina, kad ši verslo kontaktų mugė padėjo pasiekti potencialius partnerius, kurie kitokiais būdais nebūtų prieinami. Pavyzdžiui, mugėje dalyvavęs Algirdas Stonys, UAB „Telesoftas“ direktorius, teigia, kad dvi iš šešių Norvegijos įmonių, su kuriomis teko asmeniškai bendrauti, ieškojo būtent tokių sprendimų, kokius ir siūlo jo vadovaujama įmonė.
Norvegų įmonės „MeaWallet“ atstovas John Solheim teigia, kad verslo kontaktų mugės yra labai svarbi pagalba įmonėms, ieškančioms partnerių, bet neturinčioms pakankamai laiko ir resursų paieškai, o trumpi įmonių susitikimai yra pakankamas laikas, padedantis nuspręsti, ar verta ateityje bendradarbiauti su tam tikra įmone, ar ne. J.Solheim nuomone, lietuvių IRT įmonės gali pasiūlyti platų paslaugų asortimentą, o jas atstovaujantys specialistai sugeba profesionaliai perteikti savo siunčiamą žinią, pozityviai bendrauja ir dirba su užsidegimu. „Ieškome įmonių, kurios dirba itin kokybiškai ir samdo tik aukščiausios kvalifikacijos profesionalus. Be to, mums svarbu dirbti su žmonėmis, kurie tiki tuo, ką daro“,- sako J.Solheim.
J.Solheim atstovaujama įmonė jau įsikūrė Rygoje ir dairosi platesnio partnerių rato. IRT specialistas atkreipė dėmesį, kad nors šių dienų verslas yra neatsiejamas nuo interneto, tačiau ne mažiau svarbus yra gyvas bendravimas. „Žmonės kuria verslą su žmonėmis“,- primena pašnekovas. Šią mintį palaiko praktiškai visi kontaktų mugės dalyviai, svarbiausia renginio dalimi aiškiai įvardiję tiesioginius dvišalius susitikimus.
Norvegų ir lietuvių IRT įmonių verslo strategija skiriasi
Pasak Andriaus Plečkaičio, asociacijos „Infobalt“ inovacijų vadovo, šiek tiek skiriasi lietuvių ir norvegų mąstymas: Norvegijos IRT įmonės orientuojasi į globalias rinkas nuo pat savo veiklos pradžios, nes pati Norvegija yra santykinai maža erdvė. Lietuviai pirmiausia „įsibėgėja“ savo šalyje.
Ieškodami partnerių norvegų IRT verslininkai gali sau leisti būti išrankūs, nes įperka kokybiškas paslaugas visame pasaulyje ir gali naudotis valstybės parama ieškant eksporto rinkų ar kuriant didelės pridėtinės vertės produktus.
Remiantis Norvegijos verslo skatinimo agentūros „Innovation Norway“ duomenimis, Norvegijos IRT sektorius pajamos siekia apie 20 mlrd EUR per metus.
A.Plečkaičio teigimu, kol kas Lietuvos informacinių technologijų paslaugų eksportas į Norvegiją sudaro nedidelę dalį, lyginant su mūsų įmonių paslaugų teikimu kitose šalyse. Čia įžvelgiamas didelis potencialas ir geros perspektyvos – tai rinka, galinti mokėti daugiau. „Norvegai ieško aukščiausio lygio profesionalų, kurie padėtų jų verslams vystyti projektus regione ir pasaulyje, todėl be technologijų, turime patys puikiai žinoti tarptautinę rinką ir aiškiai pasakyti, kur ir kodėl esame lyderiai“, – teigia „Infobalt“ atstovas.
Tore Lasse By, „Innovation Norway“ Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų direktorius tikina, kad Lietuvos ir Norvegijos IRT įmonių bendradarbiavimo galimybės yra didžiulės: „Norvegija yra viena iš IRT pritaikymo viešajame sektoriuje lyderių, o Lietuva, turėdama tokius IRT pajėgumus, gali būti sėkminga partnere tiekiant paslaugas globalioms rinkoms. Bendri projektai ir dalijimasis kompetencijomis galėtų būti pirmasis žingsnis. IRT įmonių bendradarbiavimas ypač svarbus sveikatos, energetikos, žaliųjų technologijų, jūreivystės srityse“.
Norvegijos IRT sektoriuje daugiausia dirba žinioms imlios mažos ir vidutinės įmonės, išskyrus kelis stambius žaidėjus telekomunikacijų ir palydovinės komunikacijos srityse. Lietuviams, galvojantiems apie įmonių steigimą Norvegijoje, Tore Lasse By pataria verčiau paieškoti partnerių, o ne pradėti veiklą nuo nulio.
Skatinama Lietuvos ir Norvegijos verslo partnerystė
Birželio pradžioje vykusi IRT verslo kontaktų mugė – viena iš verslo kontaktų mugių renginių, kurie numatyti organizuoti pagal Žaliosios pramonės inovacijų programą 2016–2017 metais. Juos organizuoja Lietuvos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Norvegijos verslo skatinimo agentūra „Innovation Norway“.
Siekiant paskatinti Lietuvos ir Norvegijos partnerystę žaliųjų inovacijų srityje ir didinti aplinkai palankaus verslo konkurencingumą, bus organizuojami dar trys verslo kontaktų mugės pagal atskiras sritis, kurios turi didžiausią bendradarbiavimo potencialą:
• 2016 m. rugsėjo mėnesį Lietuvoje vyks verslo kontaktų mugė, kurioje susitiks Lietuvos ir Norvegijos atliekų tvarkymo įmonių atstovai;
• 2016 m. lapkričio mėnesį Norvegijoje organizuojama verslo kontaktų mugė bioekonomikos temomis;
• 2017 m. vasario mėnesį Lietuvoje savo patirtimi ir idėjomis dalinsis Lietuvos ir Norvegijos įmonės, kuriančios ir diegiančios energetiškai efektyvias technologijas.
Verslo kontaktų mugių organizavimas finansuojamas 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo Žaliosios pramonės inovacijų programos lėšomis, kurią įgyvendina Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, bendradarbiaudama su Innovation Norway. Žaliosios pramonės inovacijų programos lėšomis finansuojamas projektų, susijusių su inovatyviomis aplinkosaugos technologijomis ir žaliaisiais produktais, įgyvendinimas. Šia iniciatyva, taip pat, siekiama stiprinti dvišalį Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimą verslo bei mokslo srityse.
