Laikas deklaruoti dovanas – VMI čiumpa sukčiautojus

Mokesčių prievaizdai jau sulaukė apie 4 tūkst. pranešimų, kuriais gyventojai informavo apie 124 mln. eurų vertės grynaisiais gautas paskolas ir dovanas, kurios anksčiau neprivalėjo būti deklaruojamos, o sandoriai nebuvo patvirtinti notaro ir kurios buvo ar bus panaudotos brangiam turtui įsigyti.

Mokesčių inspektoriai šitaip užsitikrino galybę darbo, mat turės patikrinti, ar skolos lapeliai, kuriuose aprašyti dovanoti ar paskolinti pinigai, nėra fiktyvūs.

Naujoji tvarka, įsigaliojusi šiemet, sulaukė daug kritikos: Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) priekaištauta dėl permainų atgaline tvarka – taip ir be piktos valios galima pamiršti dovanas, o tie, kurie išvykę iš Lietuvos, gali ir nespėti suskubti deklaruoti piniginių dovanų ar paskolų vos per kelis mėnesius.

Apie 3 tūkst. gyventojų jau deklaravo beveik 76 mln. eurų dovanojant gautų pajamų, dar apie 1 tūkst. gyventojų deklaravo apie 48 mln. eurų pasiskolintų piniginių lėšų.

Daugiausia deklaruotų dovanų ir paskolų – litais (atitinkamai 111,5 mln. ir 185 mln.) ir eurais (atitinkamai per 12 mln. ir beveik 19 mln.). Dar apie 110 gyventojų nurodė gavę daugiau apie 3,5 mln. paskolų ir apie 3,7 mln. dovanų JAV doleriais.

Neretai dovanoti pinigai ar skolinta Kanados doleriais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų, Norvegijos kronomis, Rusijos ir Baltarusijos rubliais. Yra deklaravusiųjų ir tokias pajamas zlotais ar Vokietijos markėmis.

Piniginių dovanų arba paskolų daugiausia gauna Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai.

Galutines išvadas VMI skelbs tik baigusi apdoroti gautą informaciją. Tačiau jau dabar inspektoriai skelbia nutvėrę nemažai nesąžiningų gyventojų.

Anot VMI, kas antras tikrinamas gyventojas pateikia fiktyvių paskolų ar dovanų lapelius.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) nustatė kauniečių sutuoktinių porą, kuri po mokesčių administratoriaus patikrinimo išties negautomis paskolomis iš kito asmens bandė pagrįsti gyvenamojo namo statybų išlaidas.

Kauniečiai, gavę beveik 60 tūkst. eurų pajamų, pateikė 5 fiktyvius lapelius jiems pagrįsti – tris tėvų vardu surašytas dovanojimo sutartis ir du paskolos iš fizinio asmens raštelius.

„Patikrinimo metu paskolų rašteliai nebuvo vertinami ir į sutuoktinių gautų pajamų ir išlaidų balansą skolinta suma nebuvo įraukta, nes VMI nustatė, kad paskolos realiai nebuvo suteiktos, o rašteliai surašyti formaliai, tik kaip tikrinamųjų asmenų gynybinė pozicija“, – tvirtino Kauno AVMI Kontrolės departamento direktorė Ligita Brazlauskienė.

Aiškindami apie šias paskolas skolintojas ir gavusieji paskolą neišlaikė ir dar vieno egzamino: anot inspektorių, painiojosi – skyrėsi atsakymai į klausimus apie skolinimo laikotarpį, skolintą sumą, paskolą suteikęs asmuo tikino, kad paskolų sutartys nebuvo surašytos nei teikiant paskolas, nei atsiimant pinigus.

„Gyventojai jais bando pagrįsti gautas pajamas, tačiau mokesčių administratorius vertina realų pinigų gavimo faktą. Reali paskola, kurią skolintojas teikia grynųjų pinigų pavidalu ir sau nenaudingomis sąlygomis – be palūkanų, be turto įkeitimo ir kitų garantijų, iš tiesų mažai tikėtina“, – sakė L.Brazlauskienė.

Mokesčių inspektoriams įtarimų sukėlė ir tai, kad įkliuvę kauniečiai skolinosi gyvenamojo namo statybai ir tuo pat metu įsigijo ne pirmos būtinybės daiktą – keturratį, be to, kas mėnesį investuodavo į tikrinamo gyventojo turimą bendrovę.

Kauno AVMI nustatė, kad į jų akiratį patekę sutuoktiniai turėjo kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, jų nedeklaravo ir nesumokėjo Gyventojų pajamų mokesčio, todėl kauniečiams VMI apskaičiavo į valstybės biudžetą sumokėti beveik 10 tūkst. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių.

„Bandymų dovanomis ar paskolų lapeliais pagrįsti nelegalias pajamas mastas yra didelis. Todėl ir buvo sukurtas šis mechanizmas, skirtas realiai gautoms dovanoms ar paskoloms pagrįsti.

Kai žmogus atneša fiktyvų lapelį, kad gavo daug dovanų iš močiutės, administratorius turi vertinti, ar dovanotojas galėjo turėti tokių pajamų dovanoms ar paskoloms.

Tokiu atveju reikia tikrinti ne vieną, o kelis asmenis. Tai atima ir laiko, ir kainuoja mokesčių mokėtojų pinigų. Mokesčiai nukeliauja ne ten, kur turėtų nukeliauti“, – aiškino VMI atstovas Darius Buta.

Kad skubama pateisinti nelegaliai gautus pinigus, matyti analizuojant įvairiais būdais deklaruojamas dovanas. Anot D.Butos, 2015-ieji šiuo atžvilgiu – išskirtiniai metai.

Paskolų politikai ir tarnautojai, kuriems privalu deklaruoti turtą, deklaravo 2015 metais gavę beveik 100 mln. eurų daugiau nei ankstesniais metais, o visi gyventojai jau pasibaigus deklaravimo terminui prisiminė gavę 117 mln. eurų vertės dovanų.

„Galima daryti prielaidą, kad išgirdę apie pranešimą PRC911 jie suskubo deklaruoti dovanas pajamų deklaracijose, kad galėtų vėliau pagrįsti, iš kur gavo pinigų įvairiems namams ir kitiems brangiems pirkiniams.

Tad tokias deklaruotas dovanas ir sudarytus sandorius VMI analizuos ir vertinsi siekdama įsitikinti, ar deklaravimas nebuvo fiktyvus“, – sakė D.Buta.

2015 metų išskirtinė padėtis D.Butai priminė 2004-uosius, kai buvo surengtas vienkartinis turto deklaravimas. Nemažai žmonių tuomet deklaravo daug grynųjų pinigų, laikomų ne banke.

Po inspektorių atliktos analizės dovanotų ir grynųjų pinigų deklaracijose sumažėjo šimtais milijonų litų.

„Neabejotinai ir šiuo atveju VMI turės gerokai padirbėti ir sumažinti fiktyviai deklaruotas dovanas. Laukianti atsakomybė – nuo įspėjimo iki baudų. Turi nemažai įrankių nustatyti, ar išties žmonės gavo dovanų, o dovanotojai ir skolintojai turėjo tokių lėšų jas teikti“, – kalbėjo D.Buta.

Tiems, kurie nesusizgribs iki birželio 30 dienos deklaruoti tokių dovanų, VMI nesuteiks antrojo šanso – gyventojas vėliau negalės įrodinėti paskolų ar dovanų rašteliais savo įgyto turto teisėtumo.

Nuo liepos tebus galima deklaracijos pažymoje ištaisyti priveltas klaidas – tarkime, žmonės įrašo klaidingą Lietuvos gyventojo asmens kodą, kurio nėra Gyventojų registre, ar įrašo Lietuvos gyventojo asmens kodą, kuris neatitinka vardo ir pavardės pagal Gyventojų registrą. Dalis gyventojų neužpildo privalomų laukelių. Įrašyti naują informaciją apie dovanotojų dosnumą nebebus galima.

Vienkartinį pranešimą PRC911 apie dovanas ir paskolas, gautas po 2004 metų, pateikti reikia iki šių metų birželio 30 d. tik tuo atveju, jeigu gyventojas atitinka visas 5 sąlygas: – dovanas ar paskolas gavo iš nuolatinių Lietuvos gyventojų, užsienio fizinių asmenų arba užsienio juridinių asmenų; – jei pačiam mokesčių mokėtojui nebuvo privaloma šaltinių deklaruoti Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje, Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešime apie sudarytus sandorius arba Privačių interesų deklaracijoje; – paskolos ir (ar) dovanos yra panaudotos (arba numatoma panaudoti) turtui, kurio įsigijimo vertė viršija 15 000 eurų (iki 2014-12-31 – 50 000 litų), įsigyti nuo 2011 m. sausio 1 d.; – sandoriai nėra notarinės formos; – paskolos ir dovanos yra gautos grynaisiais pinigais.

Pranešimą galima pateikti VMI elektroninio deklaravimo sistema arba nunešti į bet kurią apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją.